Skomantai hill-fort in Western Lithuania: a case study on habitation site and environment

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Skomantai hill-fort in Western Lithuania: a case study on habitation site and environment
Alternative Title:
Faktai apie gyvenimą Skomantų (Vakarų Lietuva) piliakalnyje ir jo apylinkėse
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2012, t. 17, p. 101-135, VII
Keywords:
LT
Apgyvendinimas; Archeologija; Geochemija; Gyvenvietės; Istorija; Kapinynai; Kvarterai; Laukai, geomagnetiniai; Lietuva; Lietuva, Vakarų; Mikro-regionas; Mokslas; Nuosėdos; Piliakalniai; Piliakalnis; Radiniai, archeologiniai; Skomantai; Termoliuminescencija; Tyrimai; Tyrimai (tyrinėjimai), archeologiniai; Tyrimo metodai.
EN
Archaeology; Field, geomagnetic; Finding, archaeological; Geochemy; Hill-fort; Hill-fots; History; Liithuania; Lithuania, West; Micro-region; Necropolis; Precipitate; Quarter; Research Methods; Research, archaeological; Reserch; Science; Settlements; Skomantai; Thermoluminescense; Village.
Summary / Abstract:

LTPiliakalniai yra išsiskiriantys Lietuvos kraštovaizdžio archeologiniai paminklai, apie kuriuos, nepaisant suintensyvėjusių tyrimų, dažniausiai tebesprendžiame iš išlikusio vaizdo, suponuojančio paskutinį jų gyvavimo etapą. Dažniausiai nedaug žinių teturime apie papėdžių gyvenvietes, jų dydį, planigrafiją ir chronologiją. Straipsnyje, taikant kompleksinius nedestruktyvius tyrimų metodus (palinologinius, geocheminius, sedimentologinius, litologinius, geomagnetinius tyrimus ir radiokarboninį bei termoliuminescencinį datavimą) aprašomi tyrimai, vykdyti 2010–2011 m., istoriniai šaltiniai ir neskelbta archyvinė medžiaga, nagrinėjamas Skomantų piliakalnio ir gyvenviečių atsiradimo bei apleidimo laikas, piliakalnio, kaip formuojančio artimiausios teritorijos apgyvendinimo struktūrą, hierarchiniai ryšiai su abiem papėdės gyvenvietėmis, jį supusiais kapinynais ir aplinkiniais paminklais, sudarančiais mikroregioną. Kintant bendruomenės ūkininkavimo modeliui ir visuomenės socialinei struktūrai, kito ryšiai tarp piliakalnio ir gyvenviečių, kaip ir paties piliakalnio paskirtis (1–17 pav. VIII iliustr.). Remiantis minėtais tyrimais ir šaltiniais, straipsnyje nagrinėjama Skomantų komplekso apgyvendinimo raida, apimanti daugiau kaip 1000 metų. Siekiant rekonstruoti Skomantų archeologinio komplekso raidą, piliakalnio aikštelėje ir pietrytinėje papėdės gyvenvietėje buvo atlikti geomagnetiniai tyrimai, kurie, viena vertus, parodė, kad paminklas nuo seno buvo aktyvios antropogeninės veiklos zonoje, todėl yra apardytas. Nors aišku, kad geomagnetiniai tyrimai, be papildomų archeologinių tyrimų, neleidžia datuoti kultūrinio sluoksnio ir jo suardymų. Tačiau kita vertus, kai kurios rastos anomalijos leidžia jas sieti su buvusiomis archeologinėmis struktūromis. Pavyzdžiui, piliakalnio aikštelėje, plote 1 (MP 1), duobelės išsidėstė eilėmis (stulpavietės), kurios rodytų galimų pastatų vietas.Skomantų piliakalnis ir vakarinė gyvenvietė buvo tiriami taikant geocheminius tyrimų metodus. Panaudojus rentgeno fluorescencijos analizę ištirta daugiau kaip 200 dirvožemio ir grunto (kvartero nuosėdų) mėginių, paimtų 29 gręžiniuose, cheminė sudėtis. Nustatyti Al, Ba, Br, Ca, Cr, Cu, Fe, Ga, Hf, K, Mg, Mn, Na, Ni, P, Pb, Rb, S, Si, Sr, Th, Ti, Zn, Zr kiekiai. Lygiagrečiai paimtuose mėginiuose buvo ištirtas organinės bei neorganinės anglies kiekis. Išskirti aštuoni cheminiai elementai, susiję su įvairia galima paleoantropogenine veikla, tai: Br, Ca, Cu, Mn, P, Pb, S ir Zn. Didesniosios išvardytų cheminių elementų sankaupos yra aptiktos vakarinėje papėdės gyvenvietėje, lyginant su elementais ir jų kiekiais piliakalnyje. Skomantų aplinkos žiedadulkių tyrimai rodo, kad buvo išplitę javai (Secale cerealia ir Fagopyrum). Tačiau remiantis žiedadulkių tyrimais, XIV a. antrojoje pusėje Skomantų apylinkėse pastebima miškų regeneracija, kuri gali būti susijusi su Skomantų, kaip mikroregiono centro, apleidimu. Remiantis radiokarboniniu datavimu bei žinoma ir 2010–2011 m. ekspedicijos metu surinkta archeologine medžiaga (šukės smulkiu kruopėtu paviršiumi), galima teigti, kad Skomantų piliakalnis ir jo artimiausia aplinka, t. y. pietrytinė papėdės gyvenvietė, buvo pradėti apgyvendinti I a. pr. Kr. viduryje ar ankstyvajame geležies amžiuje (La Tène periodas). Šiuo Skomantų apgyvendinimo tarpsniu paminklas skirtinas Vakarų baltų pilkapių kultūros bendruomenėms. Piliakalnis ir abi jo papėdės gyvenvietės romėniškuoju laikotarpiu buvo naudotos Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūrinės grupės bendruomenių, naudojusių gruoblėtą ir lygiu paviršiumi keramiką.[...]. [Iš leidinio]

ENHill-forts are visually distinct archaeological monuments of the Lithuanian landscape; despite excavations that have recently become more intensive, more often than not we still make judgments of hill-forts on the basis of their surviving image, which is assumed to reflect the final stage of their existence. Usually our knowledge about the size of the settlement at its foot, its planigraphy, and of course chronology, is too slender to make any conclusions. By employing complex non-destructive research methods (palynological, geochemical, lithological and geomagnetic analysis, as well as 14C and thermoluminescence dating), the article discusses the time of the rise and the abandonment of Skomantai hill-fort and settlements, the hierarchical relations with the hill-fort as an object forming the settlement structure of the neighbouring area, both settlements at the foot of the hill, and the surrounding burial grounds and monuments, all of which make up a micro-region. As the economic model of the community and the social structure of society changed, the relations between the hill-fort and the settlements changed, as did the purpose of the hill-fort. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44276
Updated:
2021-01-19 20:05:44
Metrics:
Views: 121    Downloads: 8
Export: