Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės

LTŠnekamosios kalbos tyrimai Lietuvoje vis dar yra nauja ir nedaug tyrinėta sritis, tačiau pirmieji darbai pradėti – sudarytas šnekamosios lietuvių kalbos gramatiškai anotuotas tekstynas. Šnekamosios kalbos skaitmeninė duomenų bazė, t.y. jos transkribuota, anotuota bei garsinė forma, yra pirmasis žingsnis tolesniam gimtosios kalbos realios vartosenos fiksavimui bei išsaugojimui ateinančioms kartoms. Šis šnekamosios kalbos tekstynas, nors dar ir nedidelės apimties, jau leidžia stebėti ir nustatyti svarbiausias šnekamosios lietuvių kalbos morfologines, sintaksines, semantines ir pragmatines ypatybes. Straipsnyje, remiantis preliminariais šnekamosios kalbos tekstyno duomenimis, nustatytos pagrindinės dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos gramatinių kategorijų vartosenos tendencijos. Aptarus pagrindinių kalbos dalių gramatinių kategorijų vartoseną dabartinės šnekamosios lietuvių kalbos tekstyne, galima teigti, kad šie duomenys akivaizdžiai skiriasi nuo dabartinės rašomosios lietuvių kalbos tekstyno duomenų. Pirmiausiai reikėtų paminėti labai dažną veiksmažodžio, įvardžio, dalelytės ir kitų tarnybinių kalbos dalių vartojimą. Itin retas būdvardžio vartojimas galėtų būti tinkamas kriterijus šnekamajai kalbai atpažinti. Kiti kriterijai irgi svarbūs: vardininko dominavimas daiktavardžio ir būdvardžio vienaskaitos ir daugiskaitos paradigmose, retas neasmenuojamųjų formų vartojimas (ypač dalyvių), veiksmažodžio pirmojo ir trečiojo asmens panašus vartojimas. Šie rezultatai yra pirmasis bandymas statistiškai pagrįsti dažnai tik stebėjimo būdu užfiksuotus šnekamosios ir rašytinės kalbos skirtumus.Reikšminiai žodžiai: Tekstynų lingvistika; šnekamoji kalba; Vartojimo dažnumas; Kalbos dalys; Gramatinės kategorijos; Corpus linguistics; Colloquial language; Frequency analysis; Parts of speech; Grammatical categories; Sakytinė kalba; Rašytinė kalba; Tekstynas; Leksika; Morfologinės ypatybės; Veiksmažodis; įvardis; Dalelytė; Vardininkas; Spoken language; written language; Corpus; Lexicon; Morphological features; Verb; Pronoun; Particle; Nominative.

ENResearch on spoken language is still a new and little investigated field in Lithuania. As the collection and analysis of natural spontaneous language data is a complicated task requiring special preparation and adequate methods of data collection, transcribing and coding, it requires considerable expenditure of time, financial means and personal efforts. This is the reason why, until now, there has been no systematic research in Lithuania that would allow us to define the most important morphological, syntactic, semantic or pragmatic features of spoken Lithuanian. The development of a grammatically coded corpus of spoken Lithuanian was the first step towards more extensive research in this direction. A comparison between spoken and written Lithuanian was the main aim of this study. The distribution of certain grammatical categories as well as the lexicon was studied in order to establish some tendencies in usage. [From the publication]