Morfologinio daugiareikšmiškumo ribojimas kompiuteriniame tekstyne : disertacija

LTDisertacijoje aprašomas morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas, jo sandara, pažymų sistema, tame tekstyne esančių gramatinių formų vartosenos ypatybės. Pagrindinis tyrimo objektas – minėtame tekstyne išryškėjęs lietuvių kalbos morfologinis daugiareikšmiškumas (MD). MD suvokiamas kaip reiškinys, apimantis kaitomas ir nekaitomas; skirtingų ir tų pačių kalbos dalių; tam tikromis formomis, prozodiniais elementais besiskiriančias ir visiškai sutampančias žodžių formas ar žodžius, pvz.: kalba – veiksmažodis ir daiktavardis, padaryti – bendratis ir neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas. MD atsiranda dėl įvairių priežasčių: dėl kalbos daugiareikšmiškumo apskritai – tik konkrečiame kontekste paaiškėja tikroji žodžio ar žodžio formos reikšmė; dėl automatinių kalbos anotavimo priemonių specifikos; dėl tinkamai kalbos kompiuterizavimo programoms nepritaikytų lingvistinių resursų. Disertacijoje aptarti esami homonimijos ir MD tyrimui reikalingi terminai, pateikta smulkesnė MD klasifikacija. Disertacijoje pateikti išsamūs duomenys apie dabartinės lietuvių kalbos gramatinių formų vartoseną, kalbos dalių pasiskirstymą; šie duomenys gauti iš morfologiškai anotuoto tekstyno. Disertacijos tikslas – MD ribojimas ir MD ribojimo metodikos sukūrimas. Lietuvių kalbos MD riboti naudoti automatiniai (statistiniai bei loginiai metodai) ir automatizuoti (lingvistiniai metodai) būdai. Daugiausia dėmesio skirta lingvistinėms taisyklėms. MD riboti parašytos priklausomybių gramatika pagrįstos lietuvių kalbos sintaksinės taisyklės, kurios pateiktos disertacijoje. [Iš leidinio]

ENDissertation describes morphologically annotated Lithuanian language corpus, its structure, sign system, specific features of the usage of grammatical forms present in the corpus. The main subject of the research was morphological ambiguity (MA) of Lithuanian language revealed the mentioned corpus. MA is understood as a phenomenon encompassing word forms and words, different in certain forms, prosodic elements and entirely coinciding. Words can be conjugated and non-conjugated, of different and the same language parts: for example: kalba [a language] – verb and noun, padaryti [to do/to make] – infinitive and passive form of past simple tense adverbial participle male gender plural noun case. MA emerges due to a number of reasons: due to general ambiguity of a language – the true meaning of a word or word form becomes clear only in a specific context; due to specific features of automatic language annotation devices; due to linguistic resources inadequately equipped for language-computerization software. The dissertation discusses present homonymies and terms necessary for MA, presents more detailed classification of MA. The dissertation presents exhaustive information about the use of grammatical forms in contemporary Lithuanian language, distribution of language parts; this information is derived from morphologically annotated corpus. The aim of dissertation is to limit MA and create methodology for limiting MA. To limit the cases of MA, syntax rules of Lithuanian language, based on dependency grammar, are prepared and presented in the dissertation.

• Automatinis švietimo ir mokslo terminų nustatymas lingvistiniais metodais / Erika Rimkutė. Terminologija. 2012, 19, p. 54-69.
• Corpora of spoken Lithuanian / Ineta Dabašinkiene, Laura Kamandulyte. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2009, t. 5, p. 67-77.
• Corpus of contemporary Lithuanian language - the standardised way / Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė, Vida Melninkaitė, Andrius Utka, Daiva Vitkutė-Adžgauskienė. Human language technologies - the Baltic perspective : proceedings of the fourth International Conference Baltic HLT 2010 / edited by Inguna Skadiņa and Andrejs Vasiļjevs. Amsterdam: IOS Press, 2010. P. 154-160.
• Dažniausių lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo modeliai / Rita Blauzdytė, Erika Rimkutė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 4 (25), p. 13-19.
• Gramatinė morfologinių samplaikų klasifikacija / Erika Rimkutė. Kalbų studijos. 2009, Nr. 14, p. 32-38.
• Kiekybiniai tyrimai kalbotyroje / Asta Kazlauskienė, Erika Rimkutė, Andrius Utka. Gimtasis žodis. 2011, Nr. 10, p. 2-7, 39. 2011, Nr. 11, p. 2-7, 39. 2012, Nr. 1, p. 2-7.
• Leksinės ir morfologinės vertimų kalbos ypatybės / Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė. Darnioji daugiakalbystė. 2019, No. 14, p. 208-235.
• "Lietuvių kalbos daiktavardžių frazių žodyno" vienaformiai pastovieji junginiai / Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė. Darbai ir dienos. 2015, t. 64, p. 153-167.
• Lietuvių kalbos denominatyviniai veiksmažodžiai ir greta jų vartojami pamatiniai žodžiai (tekstyno tyrimas) / Jurgis Pakerys, Erika Rimkutė, Andrius Utka. Darbai ir dienos. 2012, t. 58, p. 81-92.
• Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos / Loic Boizou, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 115-143.
• Lietuvių kalbos leksemų morfologinis anotavimas : ypatumai ir sunkumai / Erika Rimkutė, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė. Kalbų studijos. 2009, Nr. 15, p. 63-70.
• Lietuvių kalbos tikrinių daiktavardžių morfologinio anotavimo ypatumai / Vidas Valskys. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2008. P. 181-186.
• Lietuvių kalbos žodžio dalių analizės algoritmas / Saulius Kazilionis, Egidijus Paliulis. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 4 (33), p. 123-129.
• Light verb constructions in Lithuanian: identification and classification / Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Laura Vilkaitė-Lozdienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 36, p. 5-16.
• Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas: naujas išteklius besimokantiesiems lietuvių kalbos / Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 17, p. 197-230.
• Morfologinis dabartinės lietuvių kalbos tekstyno anotavimas / Erika Rimkutė, Vidas Daudaravičius. Kalbų studijos. 2007, Nr. 11, p. 30-35.
• Morfologinių samplaikų struktūros ypatumai : kelių kalbų palyginimas / Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė. Darbai ir dienos. 2008, t. 50, p. 119-156.
• Morfologiškai daugiareikšmių formų atsiradimo priežastys / Miglė Žemrietė. Bendrinė kalba 2023, 96, p. 107-137.
• Nuo buitinės kalbos iki viešojo kalbėjimo : kiekybinis kai kurių leksikos ir gramatikos ypatybių tyrimas tekstynų lingvistikos metodu / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 255-270.
• Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius komentaruose / Skaistė Aleksandravičiūtė. Kalbos kultūra. 2008, 81, p. 266-282.
• "Senosios lietuvių kalbos tekstynas" (SLIEKKAS) - nauja diachroninio tekstyno samprata / Jolanta Gelumbeckaitė, Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius. Darbai ir dienos. 2012, t. 58, p. 257-278.
• Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos / Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Kalbų studijos. 2010, Nr. 16, p. 79-88.
• Šnekamosios lietuvių kalbos morfologinės ypatybės / Ineta Dabašinskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2009, t. 60, p. 1-15.
• Tėvų-vaikų kalbinis ryšys: dažnumo veiksnys kalbos raidoje / Ineta Dabašinskienė. Baltìstikos platýbėse: baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui / sudarė: Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 93-115.
• The Structural patterns of Lithuanian affixes / Asta Kazlauskienė, Jurgita Cvilikaitė-Mačiulskienė. Kalbų studijos. 2019, Nr. 34, p. 17-31.
• Trumpinimas ir dažnumo poveikis šnekamojoje kalboje / Ineta Dabašinskienė. Darbai ir dienos. 2008, t. 50, p. 109-117.