Trumpinimas ir dažnumo poveikis šnekamojoje kalboje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Trumpinimas ir dažnumo poveikis šnekamojoje kalboje
Alternative Title:
Shortening and the frequency effect in spoken language
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2008, t. 50, p. 109-117
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Dažnumas; Kalbos ekonomija; Kognityvinė sistema; Morfologinė forma; Natūralioji morfologija; Natūralumo teorija; Psicholingvistinis požiūris; Redukcija; Tekstynas; Trumpinimas; Šnekamoji kalba
EN
Cognitive system; Corpus; Frequency; Linguistic economy; Morphological form; Natural morphology; Natural theory; Psycholinguistic approach; Reduction; Shortening; Spoken language
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais analizuojamas leksinių formų trumpinimas ir jo priežastys (kalbos ekonomiją ir kt.). Šnekamajai kalbai būdingi trumpi ir sutrumpinti žodžiai, atliekantys jungimo, kalbėtojo identifikavimosi, nurodymo funkcijas. Daugelis lingvistų sakytinės kalbos tyrimuose laikosi nuomonės, kad formų vartojimo dažnumas priklauso nuo konkretaus žodžio reikšmės ir, atvirkščiai, tam tikri žodžiai gali būti dažniau vartojami tik tam tikromis formomis. Dažnumo poveikis gali lemti žodžių struktūros kitimus, pvz., trumpinimą ir sutraukimą. Apžvelgus dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamų kalbos dalių – veiksmažodžio, daiktavardžio ir įvardžio – įvairių formų trumpinimo atvejus matyti, kad naudininkas trumpinamas tik daugiskaitos formose, vietininkas – tik vienaskaitos, o įnagininkas – abiejose; redukciją patiria asmenuojamųjų veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formos. Lietuvių kalboje dominuoja fleksijos, susidedančios dažniausiai iš vienos ar dviejų fonemų, o fleksijos, turinčios daugiau fonemų, patiria redukciją ir tampa trumpesnės. Trumpinimas sietinas ir su natūralumu. Daug dažniau trumpinami tie žodžiai, kurie susideda iš daugiau nei dviejų skiemenų. Semantiškai labiausiai žymėtos formos yra ilgiausios. Pasak natūralumo teorijos šalininkų, lingvistinių elementų (skiemenų, žodžių, frazių) dažnumas nedaro jokios tiesioginės įtakos kalbos struktūrai, bet lemia kognityvinius procesus. Dažnesnis kokio nors elemento vartojimas lemia geresnį jo pažįstamumą, o kognityvinės sąnaudos, reikalingos tam elementui suprasti, mažėja.

ENSpoken language research is not a very popular field of studies in Lithuania. In order to analyze spontaneous speech the corpus has to be developed and that requires enormous human, techni­cal, and financial recourses. The process is very long and time-consuming, and it demands special preparation and accuracy. This study is based on the analysis of spoken Lithuanian. The data of adult-directed speech (ADS) are analysed to reveal the frequency distribution of the parts of speech, as well as their forms. The main aim of this paper is to analyse the frequency effect on word form and mean­ing. The processes of reduction and shortening ate observed in nouns and verbs, especially in the categories of case, number, person, and tense. The main feature of spontaneous speech related to linguistic economy helps to explain the phenomenon of frequency effect; it shows the tendencies in reduction and shortening. The work of cognitive systems, psycholinguistic approach, and main principle of natural theory can be used to explain the above-mentioned processes: 'more or less natural corresponds to 'more or less easy for the human brain (Dressier et al. 1987); thus, shortening is observed more frequently in less natural forms (usually, in longer forms). With respect to language acquisition, this principle means that easier morphological forms are mastered faster because they ate more natural. Morphologically natural forms are characterised as being rule-derived, transparent (i.e., their meaning is more easily segmentable), unmarked, and showing frequent usage. [text from author]

ISSN:
1392-0588, 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20790
Updated:
2018-12-17 12:21:16
Metrics:
Views: 15    Downloads: 13