Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darybos požiūriu

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darybos požiūriu
Alternative Title:
Zur Einschätzung der litauischen Familiennamen vom Standpunkt der Bildung
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 44, p. 167-187
Keywords:
LT
lietuviškos pavardės; įprastiniai darybos būdai; afiksacija; pavardžių morfologinė segmentacija; antroponimai.
EN
Lithuanian surnames; the usual mechanisms of derivation; affixation; morphological segmentation of surnames; antroponyms; toponyms.
Summary / Abstract:

LTDarbų, skirtų lietuvių kalbos asmenvardžių darybai, kol kas nėra. Darybos požiūriu vardus galima išskirti pirminius ir antrinius, o tarp pastarųjų būtų priesagų, galūnių vediniai, sudurtiniai vardai ir pan. Dėl šių onimų specifikos, matyt, ne visus juos būtų galima "sutalpinti" į kitiems vietovardžiams pritaikytą struktūrinę-gramatinę klasifikaciją. Ir vardų, ir pravardžių sistemų susidarymo modeliai tokie pat kaip vietovardžių: bendrinis žodis ->vardas, pravardė ir tikrinis žodis ->vardas, pravardė. Ir vardams, ir pravardėms, be darybos analizės, gali būti pritaikytas ir kitas tyrimo būdas - morfeminis skaidymas. Pavardės išsiskiria tuo, jog visos jos yra atsiradusios iš istorinių asmenvardžių (patronimų, pravardinės kilmės, arba pravardžių, senųjų dvikamienių ir vienkamienių, krikščioniškų vardų). Taigi šių onimų sistemos susidarymą galima pailiustruoti tik vienu modeliu: tikrinis žodis ->pavardė. Taigi pavardės darybos požiūriu gali būti kvalifikuojamos tik kaip pirminės, o tolesnė jų darybinė analizė tiesiog neturi jokio pagrindo. Vadinasi, skirtingai nuo kitų onimų - vietovardžių ir kai kurių asmenvardžių - tiriant pavardes taikytinas tik morfeminio skaidymo būdas. Tai darant reikėtų vengti vartoti žodžių darybai įprastus terminus bei sąvokas. Užuot pavardes vadinus priešdėlių, priesagų, galūnių vediniais ar pan. mokslinio preciziškumo sumetimais geriau būtų vartoti teiginius pavardė turi priešdėlį, priesagą, galūnę ar pan. Darybos požiūriu antrinės - priesagų vediniai - yra oficialios lietuvių moterų bei mergaičių pavardės, sudaromos iš oficialių vyro ar tėvo pavardžių.

ENThe article deals with Lithuanian surnames considered from the viewpoint of word formation. In anthroponymy and toponymy, the usual mechanisms of derivation (compounding, affixation etc.) are observed, but there is also a specific mechanism consisting in creating anthroponyms and toponyms without formal markers of derivation, yielding primary (non-derivative) personal names and place names, e.g., common noun ->place name, personal name, nickname; proper noun ->place name, personal name, nickname. Lithuanian surnames are a specific category in that they acquire no derivational markers in the process of derivation. A surname is an original patronymic, nickname etc., used as a surname. Therefore a derivational analysis of surnames as such is impossible, for they are all primary (non-derivative) units. Morphological segmentation of surnames is, of course, possible. [From the publication]

ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18443
Updated:
2018-12-17 10:52:58
Metrics:
Views: 66    Downloads: 8
Export: