Apie Šiaurės vidurio Lietuvos sudėtinius vietų vardus

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apie Šiaurės vidurio Lietuvos sudėtinius vietų vardus
Alternative Title:
About complex names of the localities in the North Middle Lithuania
In the Book:
Baltų kalbų tarmės: rašytinis palikimas. Šiauliai: Discens, 2005. P. 65-78
Keywords:
LT
Šiaurės vidurio Lietuva; Sudėtiniai vietų vardai; Sudėtinis darybos būdas.
EN
North middle Lithuania; Complex names of localities; Addition method of formation; Agronym.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kalbama apie Šiaurės vidurio Lietuvos sudėtinius vietovardžius. Sudėtinio darybos būdo toponimą sudaro du žodžiai. Šnekamojoje kalboje sudėtiniai ir su durtiniai vietovardžiai nelabai skiriami, tiksliau, nelabai paisoma šių dviejų darybos būdų skirtumo. Juolab, kad iš sudėtinio vardo visai nesunku pasidaryti sudurtinį ir atvirkščiai. Todėl gana dažnai gyvojoje kalboje tas pats objektas gali turėti su vardus – ir sudėtinį, ir sudurtinį. Pirmasis sudėtinių toponimų dėmuo nurodo kokį nors objekto skiriamąjį požymį (priklausomybę, ypatybę, lokalizaciją), o antrasis dažniausiai įvardija patį objektą (bala, ežeras, griovys, kalnas, kelias, laukas, dvaras, pelkė, pieva, vienkiemis, upė, upelis). Pagal vietovardžio dėmenų santykį skiriamos dvi sudėtinių vardų grupės: kilmininkiniai ir kvalifikaciniai. Vietovardžių pirmuoju dėmeniu eina įvairūs tikriniai (antroponimai, oikonimai, hidronimai, kiti toponimai) ir bendriniai žodžiai (paprastai daiktavardžiai, rečiau būdvardžiai, veiksmažodžiai). Dažniausi vietų vardai sudaryti iš dviejų daiktavardžių. Paprastai pirmuoju dėmesiu eina asmenvardis, hidronimas arba koks nors bendrinis daiktavardis. Semantiškai įvairiausi vietų vardai tie, kurių abu dėmesys yra bendriniai daiktavardžiai. Antrasis dėmuo paprastai yra objekto bendrinis pavadinimas, o pirmuoju dėmesiu gali eiti leksemos, reiškiančios gyvūnų, paukščių, augalų, mitologinius, asmenų pavadinimus; etnonimus; fiziografinius terminus; socialinės aplinkos elementus.

ENThe article discusses the complex place-names of Northern Central Lithuania. A toponym of the complex composition is composed of two words. In the colloquial language compound and composite place-names are not especially distinguished between each other, to be precise, the difference between the said two word formation methods is quite frequently disregarded, moreover that a compound name can be easily turned into a composite one and vice versa, therefore quite frequently in the live language the same object can have two names – both compound and composite. The first constituent of composite toponyms indicates a certain trait of the object (dependence, peculiarity, localization) and the second most frequently states the object itself (a pond, lake, hill, mountain, road, field, manor, swamp, river, creek, field, meadow). According to the relation between the constituents of the place-name two groups of composite names are distinguished: genitive and qualifying. First constituents in the place-names are different proper words (antroponyms, oeconyms, hydronyms and other toponyms) and common words (usually nouns, more rarely adjectives and verbs). Most frequently place-names are formed of two nouns. Usually the first constituent is a personal name, hydronym or another common noun. Semantically most diverse place-names are those, both constituents of which are common nouns. The second constituent is usually the common name of the object and the first constituent can be a lexeme, meaning names of animals, birds, persons of mythological notions; ethnonyms; physiographical terms; elements of the social environment.

ISBN:
9986931851
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1442
Updated:
2013-04-28 15:29:19
Metrics:
Views: 69
Export: