Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje
In the Journal:
Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 317-341
Keywords:
LT
Asmenvardžiai; Žodžių trumpinimas.
EN
Anthroponymy; Truncation; Standard Lithuanian.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriama, kaip senieji lietuvių dvikamieniai vardai trumpinami šnekamojoje kalboje, kokie procesai ir struktūriniai pokyčiai yra susiję su asmenvardžių trumpinimu, kokie yra dvikamienių asmenvardžių trumpinimo būdai ir jų statistinis pasiskirstymas. Nustatoma, kurie trumpinimo būdai vyrauja pagal trumpinių pamatinių žodžių struktūrinius tipus, analizuojama, kaip dvikamieniai asmenvardžiai trumpinami tarmėse, Vilniaus mieste bei Lietuvoje gyvenančių slavų – lenkų ir rusų. Senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai šnekamojoje kalboje trumpinami keturiais būdais: iš pirmojo ar antrojo, iš pirmojo ir pradžios antrojo dvikamienio asmenvardžio kamieno, iš dvikamienio asmenvardžio kamieno dalies ir priebalsinės priesagos. Su žodžių trumpinimu yra susiję trumpinių deformacijos ir dvikamienių asmenvardžių neutralizacijos procesai. Trumpinio skiemenų skaičius priklauso nuo pamatinio žodžio ir priesagos struktūros. Vardų trumpinimui aktualios yra ir ekstralingvistinės aplinkybės. Šnekamojoje kalboje dažniausi yra trečiosios grupės trumpiniai, atsiradę iš pirmojo dvikamienio asmenvardžio kamieno ir pradžios antrojo (73 proc.). Šešiems iš septynių pamatinių asmenvardžių struktūriniams tipams būdingiausi trečiosios grupės trumpiniai, padaromi iš pirmojo dvikamienio asmenvardžio kamieno ir pradžios antrojo, išskyrus tuos atvejus, kai dvikamienis asmenvardis turi jungiamąjį balsį – tada trumpiniai dažniausiai daromi iš pirmojo dvikamienio asmenvardžio kamieno. Analizė parodė, kad dažniausios trečiosios grupės trumpinių procentas visų respondentų anketose yra apylygis.

ENThe paper investigates how the old Lithuanian double-stemmed names are clipped in spoken language, what processes and structural changes are related to the clipping of personal names and what ways of clipping double-stemmed names and their statistical distribution are. It identifies the prevailing clipping ways according to the structural types of the base words of clipping, analyses how double-stemmed personal names are clipped in dialects, by Slavs, i.e. Poles and Russians, living in Vilnius and Lithuania. The old Lithuanian double-stemmed personal names are clipped in four ways in spoken language: from the first or the second stem, from the first and the beginning of the second stem, from part of the stem and a consonantal suffix. Clipping deformations and neutralisation processes of double-stemmed personal names are related to word clipping. The number of stems of the clipped word depends on the base word and suffix structure. Extra linguistic circumstances are also relevant to the clipping of names. Spoken language is mostly characterised by third group clippings, which originated from the first stem of the double-stemmed name and the beginning of the third stem (73 per cent). Six of seven structural types of the base personal names are mainly characterised by third group clippings made from the first stem and the beginning of the second stem, except for those cases when the double-stemmed personal name has a linking vowel – in this case clippings are mainly made from the first stem of the double-stemmed personal name. The analysis showed that the percentage of clippings of the most frequent third group is almost the same in the questionnaires of all respondents.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33091
Updated:
2018-12-17 11:02:51
Metrics:
Views: 20    Downloads: 4
Export: