Pakruojo rajono vietų vardai

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėPakruojo rajono vietų vardai
Kita antraštėToponyms of Pakruojis District
AutoriaiEndzelytė, Renata
LeidinyjeŽmogus kalbos erdvėje . 2005, 4, p. 47-53
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTVietovardžių regioninė analizė; Darybinė analizė; Tikriniai ir bendriniai žodžiai
ENRegional analysis of toponyms; Word formation; Proper names and appellatives
Santrauka / Anotacija

LTLietuvos vietų vardai palyginti mažai tyrinėti, o vietovardžių regioninė analizė dar tik pradedama. Pakruojo vietovardžių tyrimas – vienas pirmųjų tokio tipo darbų. Tikrinių žodžių darybinės analizės tikslas – nustatyti, kokiu būdu sudaryti ar sudaromi nauji vardai. Darybiškai analizuojant toponimus svarbu nustatyti, kaip susidarė vietos vardas, kaip jis siejasi su tais tikriniais ar bendriniais žodžiais, iš kurių yra kildinamas. Toponimai, formaliai nesiskiriantys nuo pamatinių žodžių, buvo skiriami pirminiams, o turintys papildomų darybinių formantų – priešdėlį, priesagą ar galūnę, taip pat sudėtiniai ar sudurtiniai – antriniams vietų vardams. Pastebėtina, jog daugumą pirminių toponimų sudaro antroponiminės kilmės oikonimai, pasidaryti iš patroniminių asmenvardžių; nemažą dalį sudaro fiziografiniai toponimai. Pakruojo rajono vietovardžiai chronologiškai nėra vienalyčiai, skirtingus jų sluoksnius lemia būtent vardų atsiradimo laikas. Vietos pavadinamos sąvokomis, kurios artimos ir svarbios žmogui, su kuriomis jis kasdien susiduria, kaip kurie vardai sietini su tam tikrais istoriniais įvykiais ar laikotarpiais. Vardyno proporcijos pasiskirstė taip: pirminiai vardai sudaro 29,8%, priesagų vediniai – 27,9%, sudurtiniai vardai – 20,5%, sudėtiniai vardai – 15,7%, priešdėlių vediniai – 4,1%, galūnių vediniai – 2%. Vietų vardų darybai vartojami visi kalboje esantys žodžiai – ir tikriniai, ir bendriniai. [Iš leidinio]

ENRegional analysis of Lithuanian toponyms just begins. The article deals with proper names of Pakruojis district. The derivational analysis is the starting point in the description of toponyms and it has the purpose to determine how place names of Pakruojis district are composed and how they are related to appellatives. Derivation of proper names is close to derivation of common words but also has specific streaks. According to this, all proper names (place names, hydronyms, helonyms, oronyms, hodonyms, drymonyms, agronyms) are divided into primary and secondary names, in other words secondary names have any formal token of derivation and primary names do not have. The usual mechanisms of derivation are observed (primary toponyms (29.8%), suffixation (27.9%), compound toponyms (20.5%), composite toponyms (15.7%), preffixation (4.1%), affixation (2%). Most place names are taken from antroponyms, geographic environment (hills, mounts, lowlands, valleys, fields, graves), flora (trees, plants), fauna (wild and domestic animals, birds, fishes), corporal parts, particularities of the named object, exclusive tokens, names and surnames of owners, nationalities, mythic names and creatures.

ISBN9986197988
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/454
Atnaujinta2018-12-20 23:03:58
Metrika Peržiūros: 10    Atsisiuntimai: 3