Klaipėdos krašto lietuvių pavardės iš sudurtinių asmenvardžių

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Klaipėdos krašto lietuvių pavardės iš sudurtinių asmenvardžių
Alternative Title:
Klaipėda region Lithuanian surnames formed from joint personal names
In the Journal:
Tiltai. Priedas . 2005, Nr. 26, p. 231-243
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Klaipėdos kraštas; Sudurtinės pavardės; Vokiečių kalbos įtaka; Kilmė; Morfologinė struktūra; Antroponimika
Summary / Abstract:

LTKlaipėdos krašto pavardės dar mažai tyrinėtos tačiau galima teigti, jog palikti vokiečių kalbos pėdsakai kai kuriose Klaipėdos krašto lietuvių pavardėse neabejotinai ryškūs, suteikiantys tokioms pavardėms regioninio savitumo. Tokios yra ir sudurtinės hibridinės lietuviškos-vokiškos pavardės. Šio straipsnio objektas – Klaipėdos krašto lietuvių sudurtinės struktūros pavardės minimos XIX a. antrosios pusės–XX a. pirmosios pusės (iki 1941 metų) šaltiniuose. Sudurtinės morfologinės struktūros pavardės pagal asmenvardžio, iš kurio jos atsirado, kilmę gali būti lietuviškos (iš senųjų dvikamienių arba sudurtinių pravardinių asmenvardžių) ir nelietuviškos. Nors XIX a. pabaigos – XX a. Klaipėdos krašto šaltiniuose pavardės, atsiradusios iš senųjų dvikamienių lietuviškų asmenvardžių, nėra dažnos, tačiau jų įvairovė pakankamai didelė. Ir atvirkščiai, daug dažniau šaltiniuose randama iš nelietuviškos kilmės sudurtinių asmenvardžių atsiradusių pavardžių, nors jų įvairovė nėra labai didelė. Pavardės, atsiradusios iš senųjų dvikamienių lietuvių asmenvardžių, sudaro apie 2 proc., o atsiradusios iš pravardinių asmenvardžių – apie 1 proc. visų Klaipėdos krašto lietuvių pavardžių. Morfologinės struktūros analizė rodo, kad priesaginė daryba iš sudurtinių asmenvardžių yra nebūdinga. Didesnis sudurtinių pavardžių paplitimas Klaipėdos krašte liudija, kad vokiečių kalba paveikė kai kurių Klaipėdos krašto lietuvių pavardžių struktūrą: pavardžių, antrajame sande turinčių šaknį -žent-, -preikš-, bei nelietuviškos kilmės pavardžių su krikštavardiniu sandu. [Iš leidinio]

ENKlaipėda region surnames are little explored, yet one can claim that German language left undeniably clear marks on some of Klaipėda region surnames, conferring on these surnames regional uniqueness. Hybrid Lithuanian-German surnames are similarly unique. The object of this article concerns Klaipėda region Lithuanian joint surnames mentioned in the second half of XIX c.– first half of XX c. (up to 1941) sources. Surnames of joint morphological structure in respect of a personal name, from which they descended, can be of Lithuanian (from old double-stem or joint appellative personal names) and non-Lithuanian origin. Although surnames, descending from old double-stem Lithuanian personal names are not frequently met in the end of XIX c.– XX c. Klaipėda region sources, one can observe a wide range of such surnames. And, on the contrary, one comes across surnames descending from non-Lithuanian joint personal names much more frequently in these sources, although they are not very varied. Surnames, descending from old double-stem Lithuanian personal names, comprise around 2%, while those from appellative personal names – around 1% of all Klaipėda region Lithuanian surnames. Analysis of morphological structure indicates that suffix-based formation from joint personal names is rare. More frequent distribution of joint surnames in Klaipėda region witnesses that German language has influenced the structure of some Klaipėda region Lithuanian surnames: surnames whose second component includes stems -žent-, -preikš-, and surnames of non-Lithuanian origin with a Christening name component.

ISSN:
1648-3979
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1620
Updated:
2018-12-17 11:34:43
Metrics:
Views: 10    Downloads: 1