Finansų rinkų sistemos palankumo verslui vertinimo principai ir metodologija

LTVerslininkystės plėtotė ir konkurencingumo didinimas, ypač naujosiose ES šalyse, nemažu laipsniu lemia spartesnius ekonomikos augimo tempus, valstybės ekonominį konkurencingumą, o tai yra vienas socioekonominės politikos prioritetų. Verslininkystės plėtotės prielaidos, efektyvumo ir konkurencinio pranašumo didinimo sąlygos bei atskiri verslininkystės efektyvumą lemiantys veiksniai, taip pat verslininkystės išsivystymo lygio įtakos šalies ekonominei plėtrai, sinergijos efekto pasireiškimo konkurencingose rinkose aspektai plačiai nagrinėjami mokslo darbuose (Boyd ir Smith, 1998; Hao, 2000; Dua, 2004; Madura ir Ngo, 2008). Savo ruožtu, čia svarbų vaidmenį vaidina valstybėje sukurta bendroji aplinka, nes, pagrindžiant plėtotės strategiją, turi būti įvertinamas bendrosios verslo aplinkos komponentus sudarančių makroveiksnių poveikis. Valstybės finansų sistemos, taigi, ir finansų rinkų funkcionavimas priskirtinas būtent prie bendrosios aplinkos veiksnių, turinčių reikšmingą įtaką verslo įmonių strateginiams sprendimams. Būtent pasaulio finansų rinkų nuosmukis neigiamai paveikė verslą bei daugelio šalių makroekonominę plėtrą. [Iš straipsnio, p. 176]Reikšminiai žodžiai: Finansai; Finansų rinkos; Ekomonika; Verslas; Konkurencingumas; Funkcionavimas; Metodologija; Mokslinis potencialas; Tyrimai; Baltijos šalys (Baltic states); Finance; Financial markets; Economics; Business; Competitiveness; Functioning; Methodology; Scientific potential; Research; Lithuania; Baltic States; European Union; Europos Sąjunga (European Union).