Merging Baltic stock exchanges with the NOREX alliance : why it didn't work

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Merging Baltic stock exchanges with the NOREX alliance : why it didn't work
Alternative Title:
Pabaltijo šalių vertybinių popierių ir NOREX aljanso integracija : kodėl ji neįvyko
In the Journal:
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research]. 2003, Nr. 25, p. 7-25
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Akcijų birža; Norex aljansas; Baltijos valstybės
EN
Stock exchanges; Norex alliance; Baltic countires
Summary / Abstract:

LT1999 m. rugsėjo 24 d., Skandinavijos vertybinių popierių biržų sąjunga (NOREX) oficialiai pakvietė Talino vertybinių popierių biržą (TSE), Rygos vertybinių popierių biržą (RSE) ir Lietuvos nacionalinę vertybinių popierių biržą (NSEL) pradėti derybas dėl potencialaus susijungimo su NOREX. Po beveik 2 metus trukusių vangių derybų 2001 m. kovo 28d . Pabaltijo Šalių biržos ir NOREX sąiunga oficialiai paskelbė sustabdančius tolimesnes derybas. Kokios šio rezultato priežastys? Kodėl šiai sąjungai nebuvo lemta materializuotis nepaisant didelių sąjungos tarpusavio naudos lūkesčių? Nuo to laiko, Helsinkio vertybinių popierių birža (HEX) iškilo kaip pagrindinė aljanso alternatyva, nupirkdama TSE 2001 metais ir RSE 2002 metais. Straipsnyje nagrinėjamas neįvykęs trijų Pabaltijo valstybių akcijų biržų mėginimas susijungti su NOREX aljansu, atsižvelgiant į pasaulines rinkų integravimosi tendencijas bei mažų vietos rinkų specifiką. Sprendimas pasirinkti NOREX aljansą buvo pagrįstas. Geografinis artumas bei Pabaltijo šalių ekonomikos pažinimas Skandinavijos investuotojų tarpe yra tokios išvados dalis Be to, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad įvykus susijungimui būtų išaugęs Pabaltijo šalių listinguojamų kompanijų likvidumas bei padidėjusios galimybės pritraukti akcinį kapitalą. Tačiau šie teigiami veiksniai tikėtina būtų įvykę tik palaipsniui bei tik didžiausioms įmonėms. Potenciali Pabaltijo šalių bendrovių vieta siūlytame aljanse buvo tarp pačių mažiausių listinguojamų akcijų. Mažiausios įmonės iš Pabaltijo šalių listinguojamų bendrovių, sudarė dar mažesnę grupę nei pačios mažiausios listinguotos akcijos Kopenhagos vertybinių popierių biržoje.Šitokia situacija kėlė grėsmę, kad tarptautiniai investuotojai ignoruos Pabaltijo šalių bendrovių akcijas. Kontraargumentas, kad akcijų augimo potencialas atsvers dydžio trūkumą, nesimaterializavo, nes daugumos akcijų kursai nepakilo, o strateginiai investuotojai toliau koncentravo akcijas ir nutraukdavo akcijų listingavimą vertybinių popierių biržose. Turint omenyje ankstesnių studijų rezultatus bei preliminarius prekybos duomenis iš Kopenhagos vertybinių popierių biržos, mes manome, kad akcijų likvidumas bei Pabaltijo šalių įmonių galimybės pritraukti naujo kapitalo galėjo pagerėti prisidėjus prie aljanso. Šio rezultato buvo galima tikėtis dėl pagerėjusių investuotojų žinių apie bendroves, ko pasekoje akcijų prekybos apyvartos taip pat turėtų išaugti. Tokios situacijos pasekmėje turėtų sumažėti likvidumo rizika, kuri šiuo metu yra įskaičiuojama į akcijų kainą, o tai turėtų sumažinti šių bendrovių kapitalo kaštus Tačiau šio teigiamo poveikio buvo galima tikėtis tik palaipsniui gerėjant įmonių valdymui, mažumos akcininkų teisių apsaugai, skaidantis įmonių kontrolei bei investuotojams pradėjus spekuliuoti akcijomis. Autorių nuomone, pagrindine neįvykusio susijungimo priežastimi tapo potencialios integracijos kaštai. Dėl mažų apyvartų Pabaltijo šalių biržose, NOREX aljansas negalėjo tikėtis reikšmingo indėlio į savo verslą, o tuo labiau didelio pelno.Pabaltijo šalių biržų gaunamos įplaukos iš prekybos komisinių negalėjo pateisinti įsigijimo naujos bei brangios reikiamos prekybos sistemos SAXESS, kurios įsisavinimas nebūtų revoliucionizavęs Pabaltijo šalių biržų funkcionavimo taip, kad tai pateisintų reikiamas investicijas. Šie veiksniai kartu paėmus suteikė per mažai paskatų abiem pusėms tęsti susijungimą bei prisiimti su tuo susijusias išlaidas, kurios nebūtų pakankamai greitai atsipirkusios. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThis paper examines the event of the failed merger negotiations between the three Baltic stock exchanges and the NOREX alliance. The merger was likely to increase the liquidity of the listed slocks and provide better capital raising opportunities for the listed local companies. These improvements, however, had to occur only gradually and most likely to accrue only to the largest companies. As for the NOREX, small trading volumes meant little business and very marginal, if at all, profits added. The Baltic stock exchanges generated trading fees that could not justify acquisition of the required new and expensive trading system SAXESS. These factors together created little incentives for both parties to proceed with the merger and bear the integration costs that were unlikely to provide enough fast payoff. [From the publication]

ISSN:
1392-1142, 2335-8750
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38284
Updated:
2018-12-17 11:15:39
Metrics:
Views: 10    Downloads: 3