Išnykusios katalikų bažnyčios: religinio Lietuvos kraštovaizdžio istorinė statistika

LTDidžiausias dėmesys straipsnyje skirtas Romos katalikų bažnyčių dinamikai Lietuvoje skirtingais istoriniais laikotarpiais. Konkrečių katalikų bažnyčių geografinių ir erdvinių vietų analizė leidžia nustatyti bažnyčių skaičių skirtingais amžiais ir laikotarpiais. Tokia metodinė prieiga leido palyginti bažnyčių skaičiaus pokyčius toje pačioje geografinėje teritorijoje, išvengiant katalikų bažnyčios teritorinių vienetų (naujausia Šiaulių vyskupija įkurta 1997 m.) ir pačios Lietuvos valstybės teritorijos dydžio pokyčių įvertinimo. Straipsnyje pateikiami duomenys tampa palyginami ir atviri tolesniems socioerdvinės katalikų bažnyčių plėtros vertinimams. Iki šiol įvairiuose istorikų tyrimuose daugiausia duomenų rasta maldos namų dinamikai Žemaičių ir Vilniaus vyskupijų teritorijų ribose analizuoti. Šiame straipsnyje pateiktoje, konkrečių vietovių istorija besiremiančioje, maldos namų geografinėje analizėje nebuvo tiek svarbu, ar vietovėje konk rečiame amžiuje buvo parapinė, filinė ar vienuolijai priklausanti bažnyčia. Tyrimo pasirinkimas nagrinėti geografines vietoves leidžia išvengti įvairių klaidų, susijusių su duomenų apie Romos katalikų bažnyčios teritorinių vienetų (vyskupijų, dekanatų, parapijų) interpretavimu, pavyzdžiui, bažnyčių skaičiaus prilyginimo parapijų ir filinių bažnyčių skaičiui dekanatų ar vyskupijų ribose. Svarbiausia šiame tyrime buvo pats bažnyčios buvimo faktas. Taigi reikalinga buvo įvertinti maldos namų statusą (bažnyčia ar koplyčia) konkrečiu istoriniu laiku. Kiti aktualūs tyrimo iššūkiai, tokie kaip bažnyčių pastatymo metų ar jų veikimo pradžios metų nustatymas, duomenų rinkinio sudarymo metu buvo sprendžiami atsižvelgiant tiek į tradicinius, tiek į naujausius tyrimus ir šaltinius.Diagramoje Nr. 1 pateikta apibendrinta katalikų bažnyčių skaičiaus dinamika dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Galima apibendrintai teigti, kad katalikų bažnyčių skaičius Lietuvoje turi augimo tendenciją. Palankiausias laikotarpis statyti naujas katalikų bažnyčias buvo XVII a. antra pusė ir XVIII a. Išsiskiria XIX a., kurio pabaigoje bendras bažnyčių skaičius netgi buvo mažesnis nei amžiaus pradžioje. XX a. katalikų bažnyčių tinklo plėt ra buvo pristabdyta, nors šio amžiaus pabaigoje matome išaugusį bažnyčių skaičių, tačiau atskiruose amžiaus dešimtmečiuose pasireiškė ryški bažnyčių mažėjimo tendencija. Kaip matome (žr. lentelę Nr. 1), skirtingais periodais buvo pastatomas skirtingas naujų bažnyčių skaičius, taip pat atkreiptinas dėmesys į koplyčių pastatymus. Koplyčia neretai tapdavo tarpine grandimi, užpildžiusia religinį kraštovaizdį iki bažnyčios įsteigimo. Galima išskirti ir nepalankiausius maldos namų raidai Lietuvos teritorijoje periodus. Bažnyčių skaičiaus dinamikai Lietuvoje išskirtiniai periodai buvo protestantizmo sąjūdžio klestėjimas, kai dalis katalikų bažnyčių tapo protestantiškomis (XVI a. antra pusė), carinė okupacija, kai galiojo draudimas naujų bažnyčių statybai ir bažnyčios buvo uždarinėjamos (ypač XIX a. antroje pusėje), sovietmetis, kai bažnyčios vėl buvo uždarinėjamos ar keičiama jų paskirtis (1940–1989). Daugiausia katalikų bažnyčių pastatų išnyko būtent caro valdymo laikotarpiu ir sovietmečiu (žr. Priedą). Iš viso Lietuvos teritorijoje išnyko 61 katalikų bažnyčia. Nuolat keičiasi ir bažnyčių statybinės medžiagos. Dauguma bažnyčių, ypač medinių, perstatytos po keletą kartų, nes amžių eigoje sunykdavo (būdavo sugriautos karų, gaisrų ar kt.). Pastebima aiški tendencija, kad medinių bažnyčių skaičius mažėja (diagrama Nr. 1).Svarbi analizės dalis būtų bažnyčių skaičiaus palyginimas su gyventojų skaičiumi ir gyventojų tankiu konkrečioje teritorijoje. Tačiau pasirinktas teritorinis vienetas – dabartinė Lietuvos teritorija – apribojo duomenų apie gyventojų skaičių panaudojimą dėl duomenų trūkumo ankstesniais amžiais. Kita vertus, bažnyčių pasiskirstymo analizė dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir atsakymas į klausimą apie optimalų bažnyčių tankumą, susijęs su tokiais rodikliais kaip tikinčiųjų skaičius, tenkantis vienai bažnyčiai ar vienai parapijai, tikinčiųjų skaičius, tenkantis vienam kunigui ir kt. Tad bažnyčių skaičiaus poreikis priklauso ir nuo tikinčiųjų skaičiaus, kunigų pastoracinio aktyvumo ir kitų veiksnių. [p. 371-372].

ENThe article focuses on the dynamics of Roman Catholic church buildings in Lithuania across different historical periods. Analysis of the geographical and spatial locations of specific Catholic churches allows for determining the number of churches in various centuries and periods. The article presents the number of Roman Catholic churches in the present territory of Lithuania. This methodological approach enabled comparisons of changes in church numbers within the same geographical territory. The analysis was performed using the data from the author’s collection of historical statistics on the Catholic churches of Lithuania. The data presented in the article becomes comparable and open for further sociospatial evaluations of the development of Catholic churches. Diagram 1 presents a summarised dynamics of the number of Catholic churches in the current territory of Lithuania. We can generally state that the number of Catholic churches in Lithuania shows a growing trend. The most favourable periods for building new Catholic churches were the second half of the seventeenth century and the eighteenth century. The nineteenth century stands out, with the total number of churches at the end of the century being even lower than at the beginning. The expansion of the network of Catholic church was halted in the twentieth century, and although we can see an increase in the number of churches at the end of that century, there was a marked tendency for the number of churches to drop in certain decades. As shown in Table 1, different periods saw the construction of different numbers of new churches, with attention also drawn to the construction of chapels. A chapel often served as an intermediary, filling the religious landscape before a church was established. We can also identify the least favourable periods for the development of places of worship in Lithuania.Significant periods for the dynamics of church numbers in Lithuania included the flourishing of the Protestant Reformation, when some Catholic churches became Protestant (second half of the sixteenth century), the Tsarist occupation, during which there was a ban on building new churches and churches were closed (especially in the second half of the nineteenth century), and the Soviet era, when churches were again closed or repurposed (1940–1989). Most buildings of Catholic churches disappeared precisely during the Tsarist period and the Soviet era (see Appendix). A total of 61 Catholic churches vanished throughout the territory of Lithuania. Given Lithuania’s demographic and migration processes, social and economic changes, and community vitality, new Catholic churches are most often built in larger cities and their suburbs. In rural areas, places of worship remain important for maintaining the cultural landscape and community values. However, as in Western Europe, it will be necessary to address the issue of repurposing less used or unused church buildings in the near future.

• Sociologija / Sociology
• Teologija / Theology