Lietuvos Lurdai XIX a. pab. - XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Lurdai XIX a. pab. - XXI a. pr.: nuo inovacijos iki tradicijos: disertacija
Alternative Title:
Lithuanian Our Lady of Lourdes Shrines from the End of the 19th Century to the Beginning of the 21st Century: From Innovation to Tradition
Publication Data:
Kaunas, 2006.
Pages:
158, [92] p
Notes:
Disertacija rengta 2002-2006 metais Vytauto Didžiojo universitete. Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2006. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Grottoes of Lourde in Lithuania in the end of the 19th century - beginning of the 21st century: from innovation to tradition Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2006 30 p
Summary / Abstract:

LTAtliktas Lietuvos Lurdų kaip kultūros novacijos virtimo tradicija XIX a. pab. – XXI a. pr. tyrimas liaudies pamaldumo apeigų bei papročių kontekste, kadangi Lietuvoje aptinkama tik labai fragmentiškų žinių apie šį reikšmingą etnokultūrinį fenomeną. Ištyrus Lurdų kilmę bei jų paplitimą pasaulyje ir Lietuvoje, nustatyta, jog jų kilmę pasaulyje lėmė garsus Prancūzijos Lurdas. Panašių Lurdų fragmentiškai aptikta ir kitose pasaulio šalyse. Lurdų kilmę Lietuvoje sąlygojo grafo F. Tiškevičiaus Prancūzijoje perimta Lurdo idėja ir kunigų siekiai Marijos garbinimą praturtinti. Sudarant Lietuvos Lurdų tipologiją nustatyta, kad vietos kraštovaizdyje požiūriu daugiausia Lurdai buvo statomi bažnyčių šventoriuose. Žymesnius architektūrinius Lurdų ypatumus sudaro tai, kad dauguma jų yra akmeninės nišos, kuriose pastatytos tipiškos Lurdo Marijos skulptūros. Analizuojant socialinę ir religinę Lurdų funkciją, nustatyta, kad ryškiausios tradicinės apeigos yra gegužinės pamaldos ir šv. Mišios. Ryškiausias netradicines apeigas sudaro kongresai, vaikų chorų šventės ir koncertai, misterijos, jubiliejiniai minėjimai. Tiriant prie Lurdų puoselėjamus liaudies pamaldumo papročius bei jų kaitą nustatyta, kad dominuoja bendruomeninės ir pavienių žmonių maldos bei giesmės, procesijos, žvakių deginimas, votų ir gėlių padėjimas, vandens gėrimas ir/ar prausimasis juo, fotografavimasis. Papročių prie Lurdų kaitą atskleidžia jų būklės skirtingais istoriniais laikotarpiais tendencijos. Nuo XIX a. pab. iki I-ojo pasaulinio karo, I-osios ir II-osios Lietuvos Respublikos laikotarpiais vyravo bendruomeninės ir pavienių žmonių maldos bei giesmės, procesijos, vandens gėrimas ir/ar prausimasis juo, votų bei gėlių padėjimas. [Iš leidinio]

ENResearch was carried out on the devoutness of people in the context of the ceremonies and customs, when the Lithuanian Our Lady of Lourdes shrines became a tradition at the end of the 19th century. Having researched the origins of the Our Lady of Lourdes shrines it was determined, that their origins are in the famous Our Lady of Lourdes shrine in France. The origins of Lourdes shrines in Lithuania come from Count F. Tiškevičius adopting the idea of the Our Lady of Lourdes in France and priests who wanted to enrich the glorification of Mary. In composing a typology of Lithuanian Lourdes monuments, most often the Lourdes shrines were built in the area surrounding the church. In analysing the shrines’ social and religious function, the most well-known traditional ceremonies are the May celebrations (gegužinės) and holy mass. The most well-known non-traditional ceremonies are comprised of congresses, children‘s choir celebrations and concerts, mystery plays, and jubilee celebrations. The prayers and songs of the community and individual people, processions, lighting of candles, leaving of votas and flowers, drinking of and/or washing oneself with water, and making photographs were the dominant customs related to devoutness. The development of Lourdes shrine customs is revealed by trends during various historical periods. From the end of the 19th century until World War I, and during the first and second periods of the Republic of Lithuania, things like processions, lighting of candles, drinking of and/or washing oneself with water, and making photographs were dominant.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9214
Updated:
2014-02-07 20:09:33
Metrics:
Views: 80
Export: