Šiaurės vakarų žemaičių žodynas : Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos
- Mikulėnienė, Danguolė, redagavimas [edt]
- Pabrėža, Juozas, redagavimas [edt]
- Mikulėnienė, Danguolė. Žodyno kelias. P. VII-IX
- Subačius, Giedrius. Birutės Rokaitės-Vanagienės žodynas ir kiti darbai. P. XI-XXII
- Recenzija leidinyje Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 355-361
- Recenzija leidinyje Archivum Lithuanicum. 2017, t. 19, p. 371-378
LTDaugybę metų Lietuvių kalbos institute dirbdami greta Birutės Vanagienės stebėjome, kaip nenuilstanti autorė rūpestingai rinko medžiagą savajam žodynui, kaip šifravo garso įrašus, kaip diskutavo su bendradarbiais dėl retesnės formos, kaip džiūgavo dėl kiekvieno vaizdingo žodžio ar posakio. Džiaugėmės, kai į tolimąjį Mosėdį Birutė prisikalbindavo visą būrelį jaunų ir entuziastingų talkininkų. Darbas nenutrūko ir jai išėjus iš instituto: net telefonu autorė kalbėdavo apie žodyną mieliau nei apie savo šlyjančią sveikatą. "Šiaurės vakarų žemaičių žodynas (A-O)" - solidus XX a. antrosios pusės šiaurės žemaičių vakarinės dalies gyvųjų šnektų šaltinis. Tokio išsamaus ir tokio akademiško dar niekas iki šiol nėra parašęs. Tai puikus žemaičių tarmių paminklas, liudijantis apie meilę gimtajam kraštui ir gimtajai kalbai. Pergyvenęs autorę, jis įamžino Birutės Vanagienės pavardę tarp iškiliųjų visų laikų žemaičių. Mūsų pareiga - jį paversti visiems prieinama knyga. Įvadiniame straipsnyje supažindinama su Ylakių, lenkimų, Mosėdžio, Skuodo ir Šačių apylinkių šnektų tyrinėjimų istorija, aptariamos būdingiausios šių šnektų ypatybės, žodyno sudarymo principai. Pateikiamas sutrumpinimų sąrašas ir pats žodynas. Antrajame žodyno tome pateikiama šiaurės vakarų žemaičių Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių iš gyvosios kalbos surinkta leksika (P-Ž raidės). Autorė nespėjo pati parengti Žodyno spaudai, todėl jį stengtasi kuo mažiau koreguoti, laikytis Autorės nuostatų. „Šiaurės vakarų žemaičių žodynas“ - svarbus XX a. II pusės lietuvių tarmių tyrinėjimo šaltinis. Žodynas naudingas leksikos, semantikos, fonetikos, kalbos istorijos tyrėjams.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės žemaičių tarmės; Leksika; North Lowland dialects; Lexicon.
- Homonimai lietuvių kalbos žodynuose / Nijolė Čepienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 103-128.
- Kelios tarmių žodynų rengimo problemos / Aurimas Markevičius. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 257-273.
- Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė / Vytautas Rinkevičius. Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 2, p. 187-229.
- Litewska leksykografia gwarowa z przełomu XX i XXI wieku (na tle wybranych polskich słowników regionalnych) / Vilija Sakalauskienė, Zofia Sawaniewska-Mochowa. Acta Baltico-Slavica. 2022, Nr. 46, 1 pdf (27 p.).
- "Pamokslų vairingose materijose" kalbos ypatybės / Rita Šepetytė. Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambraziejaus Pabrėžos / parengė Rita Šepetytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 36-61.
- Pritarimas pašnekovui žemaičių kasdienybės diskurse: funkcijos ir raiška (remiantis XX a. II pusės šaltiniais) / Jūratė Pajėdienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (20 p.).
- Pseudomitologemos "Milda" kilmė / Rolandas Kregždys. Baltu filoloģija. 2021, t. 30, nr. 1-2, p. 26-51.
- Religinė, mitologinė leksika: skoliniai iš germanų kalbų / Nijolė Čepienė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 80, p. 146-176.
- Sen w dyskursie potocznym Żmudzinów (na podstawie materiałów z drugiej połowy XX wieku) / Jūratė Pajėdienė. I Międzynarodowy Kongres Etnolingwistyczny. T. 2, Obraz świata i człowieka w kulturze ludowej i narodowej / redakcja naukowa: Ewa Białek, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska, Joanna Szadura. Lublin : Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2022. P. 235-248.
- Simono Daukanto 1846-ųjų "Pasakų Fedro" rankraščio ir spaudinio ortografija / Giedrius Subačius. Archivum Lithuanicum. 2022, t. 24, p. 131-186.
- Simono Daukanto dvibalsio [ẹi] ženklinimas "Istorijoje žemaitiškoje" (1828-1834):
- Simono Daukanto Margumynų rankraščio atkarpų „Vocabularium“, „Mythologie universelle“ genezė / Giedrius Subačius. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 48, p. 37-71.
- Simono Daukanto Patarlių ortografijos lūžis Sankt Peterburge (~1838-1841) / Giedrius Subačius. Archivum Lithuanicum. 2020, t. 22, p. 131-216.
- Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuostatos / Simona Vyniautaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 76-204.
- Sudėtiniai prijungiamieji laiko sakiniai šiaurės žemaičių tarmėje (remiantis XX a. II pusės paveldu) / Jūratė Pajėdienė. Baltu filoloģija. 2020, t. 29, nr. 2, p. 89-116.
- "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija / Rolandas Kregždys. Baltu filoloģija. 2019, t. 28, nr. 2, p. 35-106.
- Šiaurės žemaičių kūno dalių pavadinimai. Kuršiškasis pėdsakas? / Dalia Pakalniškienė, Jūratė Lubienė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 40-49, 368.
- Trumposios šaknies intarpinių ir „sta“ kamieno veiksmažodžių morfologinė struktūra senuosiuose žemaičių raštuose / Raimonda Mikašauskienė. Res humanitariae. 2019, t. 25, p. 184-199.
- Vertybių sistemos raiška XX a. II pusės žemaičių kasdienybės diskurse / Jūratė Pajėdienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1, Teorinės prielaidos ir interpretacijos / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 134-162.
- Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlionė iš "Kretingos tarmės žodyno" (2011) pavyzdžių / Jūratė Pajėdienė. Acta linguistica Lithuanica. 2018, t. 79, p. 64-104.
- Žemė. Motina. Duona / Irena Smetonienė, Marius Smetona, Kristina Rutkovska. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 323 p.
