Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė
Alternative Title:
Origin of tones in Latvian nominal suffixes
In the Journal:
Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 2, p. 187-229
Keywords:
LT
Baltų kalbos / Baltic languages; Kirčiavimas. Tartis. Akcentologija / Accent. Accentology; Latvių kalba / Latvian language; Slavų kalbos / Slavic languages; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė ir raida, apžvelgiama iš baltų-slavų istorinės akcentologijos perspektyvos. Nustačius laukiamus rekonstruojamų baltų-slavų priesagų akcentinių savybių prozodinius refleksus latvių kalboje ir palyginus kelių konkrečių priesagų priegaides su atitikmenų giminiškose kalbose kirčiavimu, pateikiama jų akcentinė rekonstrukcija. Daugumos priesagų priegaidės daugiau ar mažiau reguliariai atitinka rekonstruojamas baltų-slavų priesagų akcentines savybes ir gali būti tiesiogiai kildinamos iš jų. Vėlesnėje raidoje įtakos taip pat galėję turėti šie veiksniai: a) tendencija apibendrinti laužtinę priegaidę kaip nekirčiuotą stipriųjų akūtinių priesagų refleksą būdvardžiuose, o tęstinę kaip kirčiuotą refleksą daiktavardžiuose (bl.-sl. vad. „Nikolaevo metatonijos“ netiesioginis pėdsakas); b) veiksmažodžių dalyvių kirčiavimo įtaka panašiõs morfologinės struktūros būdvardžiams; c) tęstinės priegaidės apibendrinimas pozicijoje prieš priebalsį j; d) laužtinės priegaidės apibendrinimas stipriųjų akūtinių priesagų refleksuose su balsiu ī (rytinėse tarmėse); e) tęstinės priegaidės, atsiradusios dėl priegaidžių disimiliacijos tam tikros fonologinės struktūros silpnosiose priesagose, apibendrinimas (dalyje tarmių). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latvių kalba; Baltų-slavų kalbos; Istorinė akcentologija; Vardažodžių priesagos; Priegaidės; Latvian; Balto-Slavic; Historical accentology; Nominal suffixes; Tones.

ENThe article deals with the origin and development of tones in Latvian nominal suffixes from a perspective of Balto-Slavic historical accentology. After establishing the Latvian prosodic reflexes of the accentual properties of reconstructed Balto-Slavic nominal suffixes and comparing the tones of a number of Latvian suffixes with the accentuation of their Baltic and Slavic cognates, their accentological reconstruction is provided. The tones of the majority of the analyzed Latvian suffixes correspond more or less regularly to the accentual properties of the reconstructed Proto-Baltic or Proto-Balto-Slavic suffixes and may therefore be directly derived from them. In the subsequent development of their tones, the following additional factors may have also played a role: a) the tendency to generalize the broken tone as a reflex of unstressed strong (“dominant”) acute suffixes in adjectives, and the sustained tone as a reflex of stressed strong acute suffixes in nouns (an indirect trace of the phenomenon called “Nikolaev’s metatony”); b) the influence of participles on adjectives with a similar morphological structure; c) generalization of the sustained tone before the glide j; d): generalization of the broken tone in reflexes of strong acute suffixes with the vowel ī (in Eastern dialects); e) generalization of the sustained tone which arose as a result of tonal dissimilation in the weak (“recessive”) suffixes with a particular phonological structure (in some dialects). [From the publication]

DOI:
10.15388/Baltistica.53.2.2367
ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80544
Updated:
2019-11-27 22:15:19
Metrics:
Views: 29    Downloads: 2
Export: