Dėl lietuvių kalbos vardažodinių veiksmažodžių su priesaga -(i)au-ti kirčiavimo raidos

LTStraipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos vardažodinių veiksmažodžių su priesaga -(i)au-ti kirčiavimo raida. Dabartinėje kalboje šiems veiksmažodžiams būdingas priesagos kirtis, o negausūs šakninio kirčio vediniai paprastai būna padaryti iš 1 kirčiuotės daiktavardžių (pvz., pókštauti ← pókštas 1). Tokia padėtis gali būti aiškinama kaip Saussure’o dėsnio rezultatas. Išanalizavus visų LKŽ liudijamų nepriesaginio kirčio veiksmažodžių santykį su pamatinių žodžių kirčiavimu, matyti, kad absoliuti dauguma tokių veiksmažodžių yra vediniai 1 kirčiuotės vardažodžių (pvz., úogauti ← úoga 1), taigi išlaikyti iš epochos prieš pradedant ar iškart pradėjus veikti Saussure’o dėsniui. Dalies vedinių, pasižyminčių nelauktu šaknies kirčiu ir akūtine metatonija ir žyminčių buvimą ilgalaikėje būsenoje (pvz., mérgauti ← mergą), kirčiavimas gali būti paveiktas panašios semantikos iteratyvinių veiksmažodinių vedinių, kuriems būdingas akūtinės šaknies kirtis paveldėtas dar iš baltų prokalbės laikų (pvz., válkioti ← velka, plg. la valkât ← vèlk). Keletui veiksmažodžių, padarytų iš spalvas žyminčių būdvardžių, būdinga cirkumfleksinė metatonija (pvz., juõdauti ← júodas) atsiradusi veikiant analogiškų priesagos -(i)uo-ti vedinių kirčiavimui. Kiti negausūs LKŽ liudijami neakūtinės šaknies kirčio pavyzdžiai dažniausiai yra palyginti neseni vediniai iš slavizmų (pvz., triūb-au-ti), kartais tai gali būti abejotino užrašymo atvejai (pvz., *bendr-au-ti), o kartais jų šaknies priegaidė gali būti nulemta vedinio semantikos (pvz., pėd-au-ti) ar kitų priežasčių. Raktažodžiai: lietuvių kalba; istorinė akcentologija; priesaginiai veiksmažodžiai; akūtas; cirkumfleksas; metatonija.

ENThis article examines the accentuation history of Lithuanian denominal verbs in -(i)au-ti. In modern Lithuanian, these verbs typically have suffixal stress, and the few derivatives with root stress are generally formed from nouns of accentual paradigm 1 (e.g., pókštauti ← pókštas, a. p. 1). This situation can be interpreted as a result of Saussure’s Law. An analysis of the relationship between all non-suffix-stressed verbs attested in the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽ) and the accentuation of their base words shows that the vast majority of such verbs are derived from a. p. 1 nouns (e.g., úogauti ← úoga, a. p. 1), and therefore preserve an accentual state inherited from the period before or immediately after the onset of Saussure’s Law. The accentuation of some derivatives with stative meanings and unexpected root stress together with acute metatony (e.g., mérgauti ← mergą) may have been influenced by iteratives of similar semantics. The latter are characterized by root stress and acute metatony inherited from Proto-Baltic (e.g., válkioti ← velka, cf. Latvian valkât ← vèlk). A small set of verbs derived from color adjectives exhibits circumflex metatony (e.g., juõdauti ← júodas), which appears to have developed under the influence of accent patterns found in analogous -(i)uo-ti derivatives. Other rare instances of non-acute root stress in LKŽ are typically either recent derivatives from Slavic loanwords (e.g., triūbauti), possible transcription uncertainties (e.g., bendrauti), or forms in which the root tone appears to be semantically motivated (e.g., pėdauti) or influenced by other factors. Keywords: Lithuanian; historical accentology; suffixed verbs; acute; circumflex; metatony.

• A History of East Baltic through language contact. Leiden : Brill, 2023. 438 p.
• Altlitauisches etymologisches Wörterbuch: (ALEW). Hamburg : Baar, 2015. 3 t. (675, 682-1340, 1346-1643 p.).
• Baltų ir slavų kalbų kirčiavimo istorija, 1. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2015. 159 p.
• Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 254 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kai kurie teoriniai morfologinės akcentologijos koncepcijos aspektai.. Baltistica 2010, 45, 1, 9-43.
• Kretingos tarmės žodynas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011. XL, 510 p.
• Latvių kalbos vardažodžių priesagų priegaidžių kilmė. Baltistica 2018, 53, 2, 187-229.
• Lietuvių kalbos gramatika (1876). Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 501 p. 1 žml. lap.
• Lithuanian etymological dictionary. Berlin : Peter Lang, 2018. 5 t. (2256 p.).
• Metatony in Baltic. Amsterdam : Rodopi, 1996. 458 p.
• Proto-Indo-European long vowels and Balto-Slavic accentuation. Baltistica 2012, 47, 2, 205-247.
• Prūsų kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius, 2009. 227 p.
• Šiaurės vakarų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014-2015. 2 t. (XXXI, 486, X, 502 p.).
• Šiaurės žemaičių Skuodo zona: tekstai su komentarais. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 408 p.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.
• The Origin of the denominative type Lith. -áuti, -áuja, OCS -ovati, -ujǫ. Baltistica 2014, 49, 2, 251-264.
• The Prehistory of the Balto-Slavic accent. Leiden ; Brill, 2017. XV, 268 p.
• Untersuchungen zu den baltischen Sprachen. Leiden ; Brill, 2010. viii, 353 p.
• Žemaičių dzūkai: tekstai su komentarais. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 486 p.