Kauno pavieto bajorijos elito giminės XVI a. II pusėje - XVII a. I pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kauno pavieto bajorijos elito giminės XVI a. II pusėje - XVII a. I pusėje
Alternative Title:
Families of the nobility elite of Kaunas powiat in the second half of the 16th century - the first half of the 17th century
In the Journal:
Kauno istorijos metraštis. 2021, 19, p. 7-28
Keywords:
LT
16 amžius; 17 amžius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vaivadijos; Pavietai; Kauno pavietas; Bajorija; Elitas.
EN
16th century; 17th century; Administrative-territorial unit; Kaunas Powiat; Nobility; Elite.
Summary / Abstract:

LTVykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Decentralizuota Respublikos sistema lėmė, kad svarbus valstybės elementas buvo administraciniai vienetai – pavietai. Jie tapo svarbia bajorijos savivaldos vieta. XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje 9 giminių atstovai dažniau nei kitų giminių nariai užimdavo renkamas ar skiriamas pareigas Kauno paviete ir buvo renkami atstovais į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kulviečių, Skorulskių, Sumorokų, Zavišų, Šiukštų, Beinartų, Deltuviškių (Dzievaltovskių), Mlečkų, Valadkevičių (Valatkų) gimines. Kauno pavieto bajorų Jono Jonaičio Vydros, Zybulto Hanskopovičiaus ir Jono Karolio Rostovskio atvejai parodo, kad kartais padaryti išskirtinę karjerą bei ilgai išlikti pavieto politiniame-administraciniame elite galėdavo ir vienas giminės atstovas. [Iš leidinio]

ENDuring the judicial and administrative reform of 1564–1566, the administrative units of the Grand Duchy of Lithuania – voivodships and powiaty – were newly formed. Among such newly formed administrative units was Trakai Voivodeship, which includes Grodno, Kaunas, Trakai and Upytė powiaty. Kaunas powiat was the smallest among other powiaty of Trakai voivodeship and according to preliminary calculations it covered an area of about 6045 km2. Such powiaty boundaries existed until 1791. The decentralized system of the The Polish–Lithuanian Commonwealth determined that the important elements of the state were administrative units – powiaty. Thus the powiats became an important place of nobility self-government. In the second half of the 16th century - in the first half of the 17th century, members of 9 families more often than members of other families held elected or appointed positions in Kaunas powiat and were elected representatives to the Seimas of the Commonwealth or the Supreme Tribunal of the Grand Duchy of Lithuania. This article focuses on the families of Kulvietis, Skorulskis, Sumorokas, Zaviša, Šiukšta, Beinartas, Deltuviškis (Dzievaltovskis), Mlečka, Valadkevičius (Valatka). The cases of Kaunas powiat nobility Jonas Jonaitis Vydra, Zybultas Hanskopovičius and Jonas Karolis Rostovskis show that sometimes one member of the family could make an exceptional career and remain in powiat’s political-administrative elite for a long time. [From the publication]

DOI:
10.7220/2335-8734.19.1
ISSN:
1822-2617; 2335-8734
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95097
Updated:
2022-06-01 16:16:26
Metrics:
Views: 9    Downloads: 2
Export: