Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas: pavidalai ir vertimo bei leidimo nuostatos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas: pavidalai ir vertimo bei leidimo nuostatos
Alternative Title:
Nomenclator or "The Holy book of names of families and coats of arms of the Grand Duchy of Lithuania and its provinces: its forms and the principles of its translation and publication
Keywords:
LT
Genealogija. Heraldika / Genealogy. Heraldry.
Summary / Abstract:

LTKojalavičiaus Vardynas yra išbaigtas kūrinys, o jo perrašas mūsų dienas pasiekė be defektų. Tekstas parašytas taisyklinga lotynų kalba, jo stilius neįmantrus, rašysena aiški ir įskaitoma, o taisytų, užbrauktų ar rašalu užteptų vietų – labai nedaug. Lotyniškame tekste yra keliasdešimt lietuviškų ir lenkiškų žodžių ar frazių. Vardyno asmenvardžiai mažai lotynizuoti, neretai jie užrašyti su diakritiniais ženklais, naudotais lenkų ar vokiečių kalbose. Kad ir tokie būdami, jie laikytini integralia lotyniško teksto dalimi. Panašiai yra su vietovardžiais ir herbų pavadinimais: Vardyne jie perteikti taip, kaip buvo vartojami andai. Datos nurodytos tokios, kokias Kojalavičius surado įvairiuose šaltiniuose. Nusprendus šiame leidinyje pateikti visą fotografuotinę raštijos paminklo kopiją pasirinktos tokios vertimo nuostatos. Datos vertime pateikiamos taip, kaip yra perraše; pastebėjus autoriaus klaidą ji ne taisoma, o pakomentuojama išnašose. Vietovardžiai, dėl skaitytojų patogumo, verčiant perteikti šiuolaikinėmis formomis; jei kuri nors gyvenvietė neišliko ar nebuvo identifikuota, jos pavadinimas perteiktas pasirėmus perraše esančia lytimi. Herbų pavadinimai pateikiami taip, kaip vartojama dabar.Kojalavičiaus Vardyną galime laikyti tikru leksikografiniu enciklopedinio pobūdžio Lietuvos lotyniškų asmenvardžių sąvadu. Antroponimai čia pateikti paisant lotynų abėcėlės, bet negriežtai: prireikus įrašyti informaciją apie asmenį, tai daryta ten, kur būta tuščios vietos. Būtina pasakyti ir tai, kad Lietuvos asmenvardžiai vienalaikiuose antrosios XVII a. pusės dokumentuose įvairuoja: Kojalavičiaus užrašyta kurio nors asmens pavardė kitur būdavo perteikiama nebūtinai taip pat. Tai priklausė nuo dokumento kalbos, rašovo išsilavinimo, kultūrinės bei kalbinės aplinkos, lietuvių, lenkų ir kitų kaimyninių tautų antroponimijos raidos ypatybių ir dar kitų priežasčių. Todėl perteikiant asmenvardžius pirmiausia paisyta jų kilmės ir vartojimo lietuvių kultūroje tradicijos. Veik visos Kojalavičiaus paliudytos kilmingųjų pavardės turi bent po vieną atitikmenį šių dienų lietuvių antroponimikoje; kai kurios tokių atitikmenų turi po kelis. Dėl šios priežasties lietuviškos kilmės Vardyno asmenvardžiai verčiant perteikti lietuviškomis lytimis; keblesniais atvejais dairytasi į Aleksandro Vanago, Vitalijos Maciejauskienės ir Marytės Razmukaitės Lietuvių pavardžių žodyną ir Visuotinę lietuvių enciklopediją (žr. „Komentaruose ir kituose tekstuose panaudotų šaltinių sąrašą“). Todėl Vardyno Bitowt vertime perteiktas Bytautu, Dowgird – Daugirdu, Dowkont – Daukantu, Radivilus – Radvila ir t. t. [Iš teksto, p. l-li]Reikšminiai žodžiai: Didikai ir magnatai; Herbai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL).

ENKojalavičius, in The Nomenclator, mentions hundreds of individuals and events as based on dozens of various (manuscript, print, narrative and other) sources of the 14th–17th century. The author identifies only a fraction of them. For the reader’s convenience and the clarity of the translation, we have commented mainly on those places in the text wherein the sources are named. This has been done for the following reasons: first, all the identified sources are the ones better known to specialists rather than general public; second, a higher number of commentaries would have increased the length of the publication; and last, the identification, registration and description of all the sources in the commentaries would have been a several-year work project for a group of researchers far more numerous than just one or two people. It is very plausible that the new period in the history of The Nomenclator, which should start with this publication, will eventually lead to a new edition of this monument of Lithuanian culture, based on newer information technologies and accompanied by exhaustive commentaries and comprehensive historical, heraldic, genealogial and source studies. [Extract, p. lxix]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86869
Updated:
2022-01-14 13:32:27
Metrics:
Views: 86    Downloads: 13
Export: