Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nykimo klausimu

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nykimo klausimu
Alternative Title:
On the issue of disappearance of the burial mound culture in Eastern Lithuania
In the Journal:
Istorija [History]. 2003, Nr. 58, p. 25-38
Keywords:
LT
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra; Vėlyvasis geležies amžius; Ankstyvieji viduramžiai; Pilkapiai.
EN
East Lithuania Barrow Culture; Late Iron Age; Early Middle Ages; Barrow.
Summary / Abstract:

LTRytų Lietuvos pilkapių kultūros reikšme Lietuvos valstybės kūrimosi procese neabejojama. Tačiau vienas iš tebekeliančių diskusijas klausimų yra jos išnykimo laikas ir pobūdis. Istoriografijoje yra nusistovėjusi gana dirbtina data (XII a. pabaiga arba XIII a. pradžia). Straipsnyje mėginama patikslinti šio proceso chronologiją. Vėlyviausių tyrinėtų pilkapių ir kapuose aptiktų radinių apžvalga nesuteikia duomenų apie masinį laidojimą pilkapiuose XII a. Daugumos tiksliau datuotų radinių viršutinė chronologinė riba yra XI a. Būdingi vėlyvojo geležies amžiaus dirbiniai pilkapiuose aptinkami palyginti retai arba jų apskritai nerandama. Tiksliai XIII a. pirmąja puse datuotų piliakalnių bei vėlyvųjų pilkapių radinių kompleksai ryškiai skiriasi. Taigi tradicinė pilkapių išnykimo Rytų Lietuvoje data yra ankstintina. Laidojimas pilkapiuose nustotas praktikuoti dar XII a. pradžioje arba XI a. pabaigoje. Tiktai pavienius pilkapius galima priskirti XII ar netgi XIII a. Galbūt šis laidojimo būdas ilgiau išliko kultūros periferijoje. Nuo XII a. Rytų Lietuvoje mirusiuosius greičiausiai imta laidoti plokštiniuose degintiniuose kapinynuose. Tačiau šių paminklų chronologija yra veikiau hipotetinė. Griautinė laidosena kapinynuose greičiausiai plito nuo XIII a. Taip manyti leidžia ankstyviausių griautinių kapų ir Rytų slavų XIII a. pilkapių inventoriaus panašumas. Inhumacijos plitimą lėmė kontaktai su Krikščionybe ir praktiniai sumetimai. Anksčiausiai ji įsivyravo miestuose, o kaimuose kremacija išliko ilgiau. [Iš leidinio]

ENNobody doubts the importance of the East Lithuanian barrow culture in the process of creation of the Lithuanian State. However, one of the issues that still raises discussions is the time and nature of its disappearance. A rather artificial date (the end of the 12th or the beginning of the 13th century) is indicated in historiography. The article tries to make the chronology of this process more exact. A review of the latest barrows investigated and the findings found in the graves provides no data about mass burial in barrows in the 12th century. The upper chronological margin of most of the findings that were dated more exactly is the 11th century. Items characteristic of the Late Iron Age are rarely or not at all found in barrows. Assemblages of the findings from the hill forts dated exactly to the first half of the 13th century and those from the late barrows differ considerably. Hence, a traditional date of disappearance of barrows in Eastern Lithuania should be made earlier. Burial in barrows was discontinued to be practised as early as the beginning of the 12th or the end of the 11th century. Only single barrows could be attributed to the 12th or even the 13th century. Beginning with the 12th century the dead most probably were started to be buried in flat cremation burial grounds. However, chronology of these monuments is sooner hypothetical. Inhumation burial in flat cemeteries most probably started in the 13th century. The spread of inhumation was determined by contacts with Christianity and practical purposes. First of all it became prevalent in towns, in villages cremation was practiced for a longer time.

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7640
Updated:
2014-01-20 16:42:19
Metrics:
Views: 107    Downloads: 18
Export: