Kur buvo Lietuvos žemė?

LTHenryko .owmiaskio 1932 m. pasiūlyta Lietuvos žemės lokalizacija Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje neatitinka istorinių faktų visumos ir nesiderina su dialektologiniais duomenimis. Lietuvos žemės lokalizacijai labai svarbus yra Vygando Marburgiečio paliudijimas, kad Lietuvos žeme siaurąja prasme 1390 m. buvo vadinama Vilniaus kunigaikštystė. Lietuvos žemėje siaurąja prasme buvo kalbama "puntininkų" tarme (t. y. tarme, kuri dvigarsius an, am, en, em verčia į un, um, in, im). XIII a. "puntininkų" tarmės plotas buvo siauresnis: į jį neįėjo žemės, esančios į šiaurę nuo Neries, - Nalšia, Deltuva (Dėviltava), Neris. Lietuvos žemė siaurąja prasme buvo Ašmenos krašte (vėlesnės Vilniaus vaivadystės Ašmenos pusė). XIII a. tik jos gyventojų kalbai buvo būdingas "puntininkavimas", vėliau išplitęs visoje Vilniaus vaivadystės teritorijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos emė S lokalizacija; 13 amžius; Dialektologijos duomenys; Localisation of the Lithuanian land; XIII century; Dialectological data.

ENLocalisation of Lithuanian land in an interriver of Nemunas, Neris, and Merkys, offered by Henryk owmiaski in 1932, does not correspond to historical facts and dialectological data. The attestation of Vygandas Marburgietis that Vilnius Duchy was called the Lithuanian Land Proper is extremely important for localisation of Lithuanian lands. People in the Lithuanian Land Proper talked puntininkai dialect (i.e. the dialect which transforms dighthongs an, am, en, and em to un, um, in, and im). In the 13th century the area of puntininkai dialect was narrower: it did not include territories North from Neris, i.e. Nalšia, Deltuva (Dėviltava), Neris. The Lithuanian Land Proper was centred in Ašmena region (later Ašmena region of Vilnius voivodeship). In the 13th century features of puntininkai dialect were common only in Ašmena region, later it dispersed in a whole territory of voivodeship.