Church confraternities in the dioceses of Vilnius and Samogitia (Telšiai) in the 19th century: aspects of the catholic revival and the impact of government policy

LTStraipsnyje nagrinėjamas katalikiškų bažnytinių brolijų funkcionavimas Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose XIX a., o ypač po 1863–1864 m. sukilimo. Analizuojamas vienas iš liaudies religingumo raiškos aspektų, kuris rodo religinės tapatybės formavimo/si būdus XIX a. visuomenėje. Aptariamos valdžios politikos Katalikų bažnyčios atžvilgiu Šiaurės vakarų krašte pasekmės bažnytinėms brolijoms. Taip pat tiriama, kaip kultūriniai procesai visuotinėje Bažnyčioje atsispindėjo lokaliose vyskupijose. Siekiama patikslinti istoriografijose vyraujantį požiūrį, kad po 1868 m. balandžio 20 d. Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Potapovo aplinkraščio, kuriuo buvo nurodyta uždaryti visas bažnytines brolijas, jos nustojo veikti. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad ir po 1863–1864 m. sukilimo brolijų veikla nesunyko, nors jų raiškos galimybės, veikimo pobūdis keitėsi. Atskleidžiami pamaldumo raiškos brolijose pokyčiai, kuriuos lėmė XIX a. kintantis Bažnyčios mokymo skleidimo, teologinių vaizdinių kontekstas. Bažnytinių brolijų veikimo XIX a. analizė parodė brolijų struktūros, narių funkcijų, pamaldumo kaitą, ir tai leidžia teigti, kad brolijos buvo jautrios socialinės struktūros, kurias veikė kultūriniai, politiniai, socialiniai procesai visuomenėje ir visuotinėje Bažnyčioje. XIX a. brolijų raiška transformavosi, jų struktūra prarado konkrečias funkcijas. Iš lokalių bendruomenių ar šalia jų formavosi naujų pamaldumo formų struktūros, pasiekusios vyskupijas, valdžios požiūriu nelegaliais, informacijos kanalais. Jos buvo patogesnės judriam, individualaus pamaldumo patirtį (o prie jos ugdymo prisidėjo brolijos) turinčiam asmeniui.

ENThis article analyses the functioning of Catholic Church confraternities in the dioceses of Vilnius and Samogitia (Telšiai) in the 19th century, and in particular, after the 1863–1864 Uprising. After this Uprising, the Catholic Church was persecuted in the dioceses operating within the administrative boundaries of the so-called Northwest Region (Minsk, Vilnius1 and Samogitia (Telšiai)2). Government measures were also enforced on Church confraternities: in his circular dated 20 April 1868, the governor-general of Vilnius Aleksandr Potapov ordered all Church confraternities to be closed down. It is important to note that the application of the order in this circular was postponed for the Kaunas Province, or the Samogitian (Telšiai) Diocese,3 by verbal agreement between the local and central administration. Nonetheless, in the final decades of the 19th century, the question of closing the confraternities in the Diocese of Samogitia (Telšiai) was continuously raised by the local administration. However, the process of their closure was protracted. It can even be said that after the 1863–1864 Uprising the confraternities’ activities did not cease, but their opportunities for expression and the nature of the activities did change.I have determined the changes to expressions of piety in the confraternities that came about due to the changing context of the spread of the Church’s teachings in the 19th century. My analysis of the functioning of Church confraternities in the 19th century shows that they were sensitive social structures that were affected by cultural, political and social processes in society and in the Church overall. The confraternities’ activities in the 19th century underwent a transformation, and their structure lost specific functions. Structures displaying new forms of piety formed from local communities and related groups, news of which reached the dioceses via channels of information transfer that were illegal in the government’s view. These were more convenient for the mobile person with a more individualised experience of piety (the nurturing of which was aided by none other than the confraternities). Keywords: Church confraternity, Diocese of Vilnius, Diocese of Samogitia (Telšiai).

• 1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 414 p.
• Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. 528 p.
• Apie konfliktus dėl škaplierių, seseris Žilytes ir kitokią pasauliečių struktūrų Bažnyčioje raišką po 1863-1864 m. sukilimo Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose.. Lietuvos istorijos metraštis 2024, 2, 59-76.
• Bažnytinė Šv. Kazimiero brolija.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2008, 51, LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai, 167-176.
• Bažnytinių brolijų uždarymas Vilniuje XIX a. viduryje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2017, 40, 113-130.
• Bažnytinių brolijų Žemaičių (Telšių) vyskupijoje raiškos ir struktūros kaitos ypatybės XIX a.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2024, 47, 21-42.
• Brolijos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai Vilnius: Aidai, 2001 P. 109-120.
• Brolijų dailės užsakymai XVIII a. Vilniuje. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006 P. 147-164.
• Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva.. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.
• Dailininkų darbo paklausa Vilniuje XVII a. antroje pusėje - XVIII a.. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006 P. 134-146.
• Dar vienas nežinotas lietuviškas XIX a. vidurio plakatas: "Spasabas pasylecawoima Szwęcziause Szyrdey Pona Jezusa Broctwoy Saldziausios Szyrdies Chrystusa" (1848). Archivum Lithuanicum 2018, 20, 331-344.
• Ispaniškosios Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos brolijos Žemaičių vyskupijoje: istorija ir svarba lokalioms pamaldumo tradicijoms.. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2019, 26, 240-259.
• Kauno dominikonų Švč. Mergelės Marijos Rožinio ir Jėzaus vardo brolija XVII-XIX a.. Logos (Vilnius) 2024, 118, 179-189.
• Kauno istorija. t. 2. Nuo 1655 iki 1795 metų. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 490 p.
• Kražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 767 p.
• Krikščionybės Lietuvoje istorija.. Vilnius : Aidai, 2006. 595 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia.. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos sakralinė dailė. T. 2. Šiaulių vyskupija. D. 1. Joniškio dekanatas. Kn. 1. Balkaičiai - Joniškis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 511 p.
• Mažojo magdeburginio miesto istorinis eskizas: Liudvinavas XVIII amžiuje (lokacija, valdžia, bendruomenė). Lietuvos istorijos metraštis 2022, 2022/2, 47-69.
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a.. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Moteris ir istorija: Kamilės Narbutaitės patirtys.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. 1171 p.
• Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo.. Vilnius : Mintis, 1999. 817 p.
• Penkių Kristaus žaizdų brolijos meninis palikimas. Kuriantis protas brangesnis nei turtai… Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009 P. 95-109.
• Procesijų vėliavų ir altorėlių paveikslų pirmavaizdis.. Acta Academiae Artium Vilnensis 2004, 35, Pirmavaizdis ir kartotė : vaizdinių transformacijos tyrimai, 143-152.
• Romos katalikų ir jų dvasininkų teisių varžymai Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašte 1864-1901 m.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2002, 20, 247-322.
• Rožinio brolijos procesijų altorėlis Žemaičių Kalvarijoje. Kuriantis protas brangesnis nei turtai… Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009 P. 83-92.
• Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 538 p.
• Sugrįžusi atmintis: Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. - XIX a.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 431 p.
• Švč. Jėzaus Širdies kultas ir jo atspindžiai Užnemunės dailėje. Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005 P. 186-208.
• Šv. Onos brolijos Žemaičių vyskupijoje XVII–XVIII a.. Bažnyčios istorijos studijos 2014, 7, Žemaičių krikštas ir krikščionybė Žemaitijoje: šešių šimtmečių istorija, 77-109, 316-317.
• Tikėjimo vardan: religinės brolijos Kaune XVII-XVIII a.. Kauno istorijos metraštis 2006, 7, 7-22.
• Tridento susirinkimas ir Lietuva. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2000, 16, 35-48.
• Trys lietuviški XIX amžiaus plakatai Čikagos Newberry bibliotekoje. Archivum Lithuanicum 2015, 17, 247-287.
• Trys lietuvių tautos pagrindai: iš atsiminimų. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 362 p.
• Vilniaus šv. Onos brolija ir socialinė jos sudėtis XVI a.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2000, 16, 117-126.
• Vilniaus šv. Vincento Pauliečio brolija (1860-1863): tarp filantropijos ir politikos.. Lituanistica 2005, 2, 20-32.
• Vyskupas Motiejus Valančius ir blaivybės sąjūdis Vilniaus vyskupijoje 1859–1863 m.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2001, 18, 17-52.
• Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m.. Vilnius : Katalikų akademija, 2001. xvi, 943 p.
• XVII-XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. 363 p.
• XVI-XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2004, 24, 89-113.
• Žemaičių Kalvarijos dominikonai XIX a. pirmojoje pusėje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2004, 25, 481-499.
• Žemaičių vyskupijos aprašymas.. Varniai : Žemaičių vyskupystės muziejus, 2013. 1078 p. 1 kompakt. plokštelė.
• Žemaičių vyskupijos bažnytinės brolijos ir pamaldumas Švč. Mergelei Marijai 1675–1677 m. vizitacijos duomenimis.. Virgo venerabilis: Marijos paveikslas Lietuvos kultūroje Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011 P. 31-53.