Apie konfliktus dėl škaplierių, seseris Žilytes ir kitokią pasauliečių struktūrų Bažnyčioje raišką po 1863-1864 m. sukilimo Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijose

LTStraipsnyje analizuojama, kaip po 1863–1864 m. sukilimo Katalikų Bažnyčiai pasaulietinės valdžios taikytų sankcijų kontekste reiškėsi pasauliečių socialinės struktūros, kurias steigė ir kurioms vadovavo Bažnyčia. Tiriamos struktūros – pasauliečių asociacijos – bažnytinės brolijos (jų nariai buvo ir vyrai, ir moterys), taip pat vienuolijų tretieji ordinai – vadinamieji tretininkai (jie XIX a. pirmiausia sieti su Šv. Pranciškaus vardu). Šios struktūros prisidėjo formuojant bendruomenės ir visuomenės religinę tapatybę, kuri buvo reikšminga XIX a. antrosios pusės nacionalizmams (minėtose vyskupijose reiškėsi lenkų, lietuvių, baltarusių, rusų nacionalizmai). Pasauliečių asociacijų organizuotas religinis, socialinis gyvenimas turėjo ir bendruomenę mobilizuojantį poveikį. Raktiniai žodžiai: Vilniaus vyskupija, Žemaičių (Telšių) vyskupija, bažnytinė brolija, trečiasis ordinas / tretininkai, Rusijos imperijos politika.

ENThe article analyses how the social structures of the laity, established and managed by the Church, manifested themselves in the context of the sanctions imposed on the Catholic Church by the secular authorities after the uprising of 1863–1864. The structures studied are lay associations: church fraternities, as well as the so-called tertiaries, i. e., the members of Third Orders of monastic orders (in the nineteenth century, they were primarily associated with the name of St Francis). These structures contributed to the formation of the religious identity of the community and society, which was significant for the nationalisms of the second half of the nineteenth century (in the above-mentioned dioceses, Polish, Lithuanian, Belarusian, and Russian nationalisms manifested themselves). The religious and social life organised by laity associations also had a mobilising effect on the community. After the uprising of 1863–1864 or in the last decades of the nineteenth century, the activity of lay associations in Catholic churches did not disappear from the religious and cultural space of the parishes, although the possibilities of their expression and the nature of their activity had to change due to the repressive policy of the authorities. Their expression was also changing because of universal processes in the Catholic Church in the nineteenth century. Alongside the communities of local fraternities, there were structures expressing new forms of piety, which, from the point of view of the authorities, reached the dioceses of Vilnius and Samogitia (Telšiai) through illegal channels of information transfer. Keywords: Vilnius diocese, Samogitian (Telšiai) diocese, church fraternity, Third Order / tertiaries, Russian imperial policy.

• 1893 metų Kražių skerdynės. Senelių prisiminimai.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 182 p.
• Bažnytinių brolijų uždarymas Vilniuje XIX a. viduryje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2017, 40, 113-130.
• Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva.. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.
• Kražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d.. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 767 p.
• Krikščionybės Lietuvoje istorija.. Vilnius : Aidai, 2006. 595 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai.. Vilnius : Aidai, 2001. 859 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia.. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 1997. 301 p.
• Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo.. Vilnius : Mintis, 1999. 817 p.
• Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 158 p.
• Romos katalikų dvasininkų tarnybos prasižengimų samprata ir praktika Šiaurės vakarų krašte (po 1863-1864 m. sukilimo - iki XX a. pradžios). Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/1, 59-82.
• Romos katalikų ir jų dvasininkų teisių varžymai Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašte 1864-1901 m.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2002, 20, 247-322.
• Švč. Jėzaus Širdies kultas ir jo atspindžiai Užnemunės dailėje. Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. P. 186-208.
• Vilniaus vizitiečių vienuolyno uždarymas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2009, 32, 113-133.
• Русский край, чужая вера: этноконфессиональная политика империи в Литве и Белорусии при Александре II. [Москва] : Новое литературное обозрение, 2010. 999 p.