Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai

LTNuoseklių instrumentinių bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės tyrimų nėra daug. Straipsnio tikslas – remiantis instrumentinio tyrimo duomenimis, panagrinėti izoliuotai ištartus pastovios artikuliacijos ilguosius ir trumpuosius bendrinės lietuvių kalbos balsius kaip galimus bendrinės lietuvių kalbos tarties etalonus, tiriant ir balsių kiekybinę opoziciją (trukmės santykius), ir svarbiausius kokybinius požymius. Bendrinės lietuvių kalbos tarties etalonas reikalingas ir ydingai lietuvių kalbos mokymo metodikai tobulinti. Atliktame tyrime nustatyta, kad izoliuotai ištartų bendrinės lietuvių kalbos trumpųjų ir atitinkamų ilgųjų balsių trukmės santykis yra 1 : 2,1. Neizoliuotai ištarus kiekybės santykiai gali varijuoti, todėl tiriant trumpuosius ir ilguosius balsius instrumentiniu būdu, reikėtų atsižvelgti ir į kokybines balsių charakteristikas. Moterų ir vyrų izoliuotai ištarti ilgieji balsiai užima periferiškesnę padėtį akustinėje ir psichoakustinėje erdvėse negu jų trumpieji atitikmenys. To ir buvo galima tikėtis, nes lietuvių kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik kiekybe, bet ypač kokybe. Nepaisant to, kad skirtinguose tyrimuose nustatytos lietuvių kalbos balsių vidutinės pirmosios ir antrosios formantės reikšmės varijuoja, bendrieji balsių tarpusavio santykių polinkiai išlieka tie patys ir balsių klasifikacija atitinka tą patį modelį, todėl, manytina, kad izoliuotai ištarti balsiai galėtų būti laikomi bendrinės lietuvių kalbos tarties etalonais.