Dabartinių baltų bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dabartinių baltų bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas: disertacija
Publication Data:
Kaunas, 2004.
Pages:
248 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vilniaus universitetas, 2004. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Vocalism of unstressed syllables in the contemporary standard Baltic languages Kaunas, 2004 28 p
Summary / Abstract:

LTDisertacijos tikslas - išanalizuoti, aprašyti ir palyginti dabartinių bendrinių baltų kalbų būdingąsias kirčiuotų ir nekirčiuotų balsinių fonemų ypatybes, nustatyti jų tarpusavio santykius, pateikti fonologinę kirčiuoto ir nekirčiuoto vokalizmo analizę. Lietuvių ir latvių kalbos tiriamos objektyviausiais tyrimo metodais, dirbant naudojamasi variacine statistika. Darbe tiriami lietuvių ir latvių kalbų triskiemeniai žodžiai. Nekirčiuoti skiemenys pagal poziciją žodyje pagrindinio fonologinio kirčio atžvilgiu skiriami į prieškirtinius ir pokirtinius. Prieškirtinių ir pokirtinių balsių spektrai lyginami su atitinkamų kirčiuotų balsių spektrais, nes tik lyginant su kirčiuotais galimą aprašyti nekirčiuotų balsių akustines savybes. Išanalizavus lietuvių ir latvių nekirčiuotų balsių akustines charakteristikas paaiškėjo, kad abiejų kalbų nekirčiuotieji balsiai redukuojami ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Tačiau skirtingos kokybės balsių redukcija skirtinga. Labiau kisti linkę žemutiniai ir aukštutiniai balsiai. Kirčiuotų ilgųjų ir trumpųjų balsių kiekybės ir kokybės kontrastas didesnis, nekirčiuotų - žymiai mažesnis. Latvių bendrinėje kalboje labiausiai redukuojami ilgieji pokirtiniai alofonai. Iš trumpųjų balsių didžiausią kiekybinę redukciją patiria antrieji prieškirtiniai variantai, pirmieji prieškirtiniai trumpėja mažiau, pokirtinių redukcija dar mažesnė. Dabartinių baltų kalbų kirčiuoti ilgieji balsiai trukme beveik nesiskiria. Tačiau latvių kalbos pokirtiniai ilgieji variantai daugeliu atvejų ilgesni už lietuvių. Trumpųjų kirčiuotų balsių trukmė labai panaši.

ENThe objective of the thesis is to analyse, describe and compare common features of stressed and unstressed vowels in contemporary Baltic languages, identify the relationship between them, and present phonological analysis of stressed and unstressed vowelism. Lithuanian and Latvian languages have been analysed using the most objective methods; variation statistics methods have been employed. The thesis analyses trisyllabic words of Lithuanian and Latvian languages. Unstressed syllables are grouped into prestress and poststress ones according to their position in a word in regards to the main phonological stress. Ranges of prestress and poststress vowels are compared to appropriate ranges of stressed ones, since the comparison with the stressed vowels is the only way of describing acoustic features of unstressed ones. The analysis of acoustic characteristics of stressed and unstressed vowels in Lithuanian and Latvian languages disclosed that vowels of those languages are being reduced both qualitatively and quantitatively; However, the reduction of different quality vowels is different. Changing is more characteristic to low and high vowels. Qualitative and quantitative difference is bigger between long stressed and short stressed vowels than the unstressed ones. Long poststress allophones are mostly reduced phonemes in Latvian language. Among the short vowels, the second prestress phonemes experience the largest reduction, the first prestressed ones become shorter at smaller extend, and the reduction of the poststressed ones is less even more. Currently, the duration of long stressed vowels in Baltic languages is almost the same. However, in most cases, long poststressed phonemes are longer in Latvian language. The duration of short stressed vowels is almost the same.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10683
Updated:
2014-02-07 20:09:02
Metrics:
Views: 43
Export: