Vadinamųjų sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis

LTStraipsnyje tiriama sutaptinių dvibalsių [ie uo] garsinė ir fonologinė sudėtis. Tiriami ne tik [ie uo] variantai beveik visuose galimuose deriniuose su priebalsiais, atsižvelgta ir į kirtį bei priegaides. Iš viso atlikta 2112 dvibalsių [ie uo] matavimų. Spektrinė analizės metu buvo nustatyta ir nupiešta natūrali kiekvieno tiriamojo garso Visible Speech tipo spektrograma; aukščiausias pasirinktas 4000 Hz dažnis. Automatiškai išmatuotos ir nubraižytos formančių kreivės. Specialia programa atskleistos ir į ekraną iškeltos kiekvienos kreivės taško pirmųjų trijų formančių skaitmeninės reikšmės hercais. Garsų analizės ir sintezės eksperimentai parodė, kad bendrinės lietuvių kalbos [ie uo] yra palyginti stabilių garsų – ilgųjų [i∙ u∙] junginiai su kintamu segmentu. Priklausomai nuo artikuliacijos su gretimais garsais kintamasis segmentas gali būti įvairiai ištariamas, bet, kaip rodo sintezė, svarbiausias jo taikinys yra neutralusis balsis [ə]. Dvibalsiai [ie uo], susintezuoti su šiuo segmentu, skamba natūraliai ir raiškiai visose pozicijose. Sprendžiant iš akustinių eksperimentų [ie uo] artikuliuojami kaip [i∙ u∙], kurių pabaiga atsipalaiduoja ir nuslenka į neutralią padėtį. Eksperimentai nepalieka jokios abejonės: [ie uo] negali būti laikomi fonemų junginiais, nes jų galinis segmentas neturi atitikmenų savarankiškųjų fonemų sistemoje; prieš dvifonemę tų garsų interpretaciją liudija ir ilgieji įtemptieji pirmieji segmentai. Kalbamieji garsai laikytini diftongais. Pasakytina, kad sintezuotų diftongoidų priegaidės lengvai sukuriamos manipuliuojant vien pagrindiniu dažniu (tonu).Reikšminiai žodžiai: Sutaptinis dvibalsis; Fonema; Fonemų junginys; Garsinė sudėtis; Fonologinė sudėtis; Tarmė; Garsų sintezė; Complex diphthong; Phoneme; Combination of phonemes; Sound composition; Phonological composition; Dialect; Synthesis of sounds.

ENThe article examined the sound and phonological composition of the coincidental diphthongs [ie uo]. Not only the options of the diphthongs [ie, uo] in almost all possible variants with consonants are examined, but also the study focuses on the stress and accent. In total, there were performed 2112 measurements of diphthongs [ie uo]. During the spectral analysis, the natural spectrometry of the Visible Speech type of each test sound was detected and painted; the highest selected 4000 Hz frequency. Automatically measured and plotted formant curves. A special program is exposed and brought to the screen, the first three of each point on the curve formant digital values in Hertz. The experiments of sound analysis and synthesis showed that the generic Lithuanian language's diphthongs [ie uo] and stable sounds - the long [i and u] are the compounds with a variable segment. Depending on the variable articulation with the surrounding sounds of the segment can be pronounced in various ways, but as illustrated by the synthesis, the target is the neutral vowel a [ə]. When the diphthongs [ie uo] are synthesized with this segment, it sounds naturally and expressively in all the positions. In terms of acoustic experiments [ie uo] are articulated as [i ∙ u ∙], whose end is relaxed and shifted to a neutral position. The experiments leave no doubt: [ie uo] cannot be regarded as phonemic compounds, because the rear segment does not match in the independent phonemes system; before the double-phoneme interpretation of the sounds and the first witness to the long, tense segments. The speaking sounds are called the diphthongs. It is evident that the accents of synthesized diphthongs are easily created by manipulating only the main frequency (tone).