Kaip kalba TV ir radijo laidų vedėjai? Balsių įtempimas kaip formalaus ir rimto kalbėjimo požymis

LTAnkstesniais lyginamaisiais žiniasklaidos, standartinės ir Vilniaus kalbos tyrimais nustatyta, kad nekirčiuotų kintamųjų /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ variantų trukmė nėra reikšmingas požymis kuriant laidos vedėjo kalbinę tapatybę – laidų vedėjai šiuos variantus taria trumpesnius nei vilniečiai. O štai formaliam, rimtam kalbėjimo stiliui kurti jie pasitelkia didesnį balsių įtempimą. Balsių įtempimas ne tik skiria laidų vedėjus nuo vilniečių, tačiau ir rimtos, visuomeninės tematikos laidas nuo pramoginių, asmeninės tematikos laidų. Tai rodytų įtemptesnius balsius turint indeksinę reikšmę „kalbu rimtai“. Suformavus didesnę ir homogeniškesnę laidų vedėjų tiriamąją imtį, šiame straipsnyje tikrinama, ar ankstesnių tyrimų apčiuoptas ryšys tarp įtemptesnių balsių ir rimto kalbėjimo stiliaus nėra atsitiktinis. Prie tyrimo išvadų prieinama kompiuterine programa PRAAT atliekant instrumentinę nekirčiuotų /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ analizę. Reikšminiai žodžiai: balsių trukmė, balsių įtempimas, indeksinė reikšmė, rimtas kalbėjimo stilius, stilizacija, standartinė kalba. [Iš leidinio]

ENThe present paper reports the instrumental analysis of the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/. The study was carried out by employing the sound analysis software PRAAT, which was used to measure the length and tenseness of the specified variants. 10 residents of Vilnius city and 10 hosts of TV/radio programmes covering serious public topics were selected as the informants of the study. The main aims of this research were as follows: (1) to determine whether vowel length and tenseness differentiate the pronunciation of Vilnius city residents from that of the hosts of TV/radio programmes covering serious public topics, and (2) to reveal whether the hosts of TV/radio programmes use the length or tenseness of the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ as a resource for creating a formal and serious speaking style. The current study examines, among other things, if the TV/radio hosts pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/, /ɑː/ systematically more tensely, or perhaps on the contrary – they create the impression of a serious style only with isolated sounds of increased tenseness. The analysis has revealed that the hosts of TV/radio programmes covering serious topics pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/ in the same length as Vilnius city residents speaking in a semi-formal style. Hence, vowel length in the said programmes is not a significant linguistic resource when creating a serious and formal speaking style and constructing the linguistic identity of a TV/radio host addressing serious public topics.However, TV/radio hosts covering serious public topics pronounce the unstressed variants of /iː/, /uː/, /eː/, /oː/, /æː/ and /ɑː/ with more tenseness than Vilnius city residents, which suggests that the style of the hosts is distinct from the semi-formal speaking style of Vilnius city residents and serves as a well-defined marker of a certain language standard. These findings are in line with some previous studies indicating that vowel tenseness statistically significantly distinguishes programmes covering serious public topics from entertainment-based programmes covering personal topics. Therefore, it can be argued that vowel tenseness differentiates speakers (TV/radio hosts vs. Vilnius city residents), types of programmes (programmes covering serious public topics vs. entertainment-based programmes covering personal topics), styles (formal vs. semi-formal), and language varieties (actual standard language vs. Vilnius speech). Thus, in the speech of hosts of TV/radio programmes covering serious public topics, tenseness acquires the indexical meaning of “I am speaking seriously”. The use of isolated vowels of increased tenseness is thus sufficient to create the impression of a serious speaking style and to form the linguistic identity of a TV/radio host covering serious topics. Keywords: vowel length, vowel tenseness, indexical meaning, serious speaking style, stylization, standard language. [From the publication]

• Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas / Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 317 p.
• Būdingosios televizijos žurnalistų tarties klaidos / Vidas Kavaliauskas, Arnoldas Šmitas. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 28-34.
• Būdingųjų vilniečių tarties bruožų beieškant: 25–35 metų vilniečių balsių trumpinimo polinkiai / Daiva Aliūkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 6 p. 1-33.
• Dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų balsių trukmė.. Žmogus kalbos erdvėje. 2005, 4, p. 65-71.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų balsių spektrai / Lidija Kaukėnienė. Baltistica. 2004, t. 39, Nr. 2, p. 199-211.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų kirčiuotų ir nekirčiuotų žemutinių balsių spektrai bei trukmė / Lidija Kaukėnienė. Respectus philologicus. 2012, Nr. 21 (26), p. 216-225.
• Dabartinių baltų bendrinių kalbų nekirčiuotų skiemenų vokalizmas : disertacija / Lidija Kaukėnienė. Kaunas, 2004. 248 lap.
• Ilgujų ir trumpujų balsių realizavimas sakytinės žiniasklaidos darbuotojų kalboje / Irena Kruopienė, Kačiuškienė Genovaitė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 38-42.
• Kaip tyrėme kalbos idealus mentaliniuose vaizdiniuose / Loreta Vaicekauskienė, Ramunė Čičirkaitė. Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017. P. 61-83.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių kalbos idealai : kaip keitėsi geriausios kalbos idėja / sudarė ir redagavo Loreta Vaicekauskienė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2017. 312 p.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Lietuvių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių kiekybės ir kokybės etalonai / Jurgita Jaroslavienė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. [1-17].
• "Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba". Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ akustinė analizė / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 107-135.
• Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių socialinės reikšmės: stigmatizuojamas ilginimas ir santykis su žiniasklaidos kalba : disertacija / Ramunė Čičirkaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 203 p.
• "Vilniaus klausimas" bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas / Loreta Vaicekauskienė, Ramunė Čičirkaitė. Darbai ir dienos. 2011, t. 56, p. 57-76.
• Žiniasklaidos kalba ir stilius: tartis ir kirčiavimas Irena Smetonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014-. d. (1 pdf 48 p.).