Socialinė organizacija Rytų Lietuvoje III-XII a. (laidojimo paminklų duomenimis) : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Socialinė organizacija Rytų Lietuvoje III-XII a. (laidojimo paminklų duomenimis): disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2009.
Pages:
334 p
Notes:
Disertacija rengta 2005-2009 metais Vilniaus universitete. Dr. disertacijos santr. (humanitariniai m.) Vilniaus universitetas, 2009. Bibliografija.
Reviews:
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Social organisation in East Lithuania in the 3rd - 12th centuries (on the basis of the mortuary record) Vilnius : [Vilnius University], 2009 62 p
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai įtakos turėjo istorinės aplinkybės.

ENThe dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as a chiefdom. Its evolution was affected by historical realia.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21041
Updated:
2022-02-07 20:09:02
Metrics:
Views: 70    Downloads: 4
Export: