Some notes on the issue of the development of Balt society in the ninth to the 13th centuries in the context of the socio-political structures of the Baltic region

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Some notes on the issue of the development of Balt society in the ninth to the 13th centuries in the context of the socio-political structures of the Baltic region
Alternative Title:
Kai kurios pastabos Baltų visuomenės raidos IX-XIII a. klausimu Baltijos regiono socialinių-politinių struktūrų kontekste
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2013, t. 19, p. 82-101
Keywords:
LT
Baltijos regionas; Socialiniai ir politiniai santykiai; Vado institucija; Vadystė; Vadystė, vakarų baltų gentys, visuomenių struktūros, socialiniai ir politiniai ryšiai, vikingų era, Baltijos regionas; Vakarų baltų gentys; Vikingų laikotarpis; Visuomenės struktūros.
EN
Chiefdom; Chiefdom, tribes of the West Balts, structures of societies, social and political relations, the Viking era, the Baltic region; Social and political relations; Structures of societies; The Baltic region; The Viking era; The institution of chieftain; Tribes of the West Baits.
Summary / Abstract:

LTRemiantis archeologiniais ir negausiais istoriografijos rašytiniais šaltiniais konstatuota, kad vikingų epochoje galėjo atsirasti pirmosios valstybingumo užuomazgos. Kiti tyrinėtojai teigia, kad pirmųjų politinių visuomeninių struktūrų reikėtų ieškoti dar ankstesniais laikais. Šios ankstyvos politinės valdžios formos įvardijamos vadysčių terminu. Vadysčių klausimas dažniausiai siejamas su kariauninkų sluoksnio išsikristalizavimo klausimu. Pastarasis klausimas glaudžiai susijęs su politinių struktūrų geneze vakarų ir rytų baltuose. Nedidelės apimties straipsnyje, koks yra šis, neįmanoma išnagrinėti visų su politinėmis struktūromis susijusių problemų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas vakarų baltų visuomenės raidos klausimams. Straipsnyje keliamas klausimas, ar vikingų epochoje išskiriamas socialinis elitas buvo ir politinis elitas? Taigi pagrindinis klausimas, apie kokio pobūdžio vadystes galime kalbėti ir nuo kada bei kaip atsirado politinis elitas, lėmęs valstybės atsiradimą rytų baltų teritorijoje, taip ir neprivedęs vakarų baltų visuomenės prie valstybingumo. Straipsnyje nagrinėjama, kas buvo ankstyvuosiuose IX a. šaltiniuose (Rimberto Šv. Ansgaro gyvenime ir Wulfstano vadinamojoje reliacijoje) minimų miestų (pilių) valdytojai, vėlesniuose hagiografiniuose šaltiniuose minimi kaimo vyresnieji (dominus ville), kaip, remiantis archeologine medžiaga, suprasti didėjančią turtinę diferenciaciją, pagal kurią išskirtini tam tikri socialiniai sluoksniai. Daugelis straipsnyje išvardytų požymių rodo, kad tarp IX ir XII a. turime kalbėti apie socialinį elitą. Tačiau konstatuojama, kad socialinis elitas nėra lygus politiniam elitui. Todėl reikėtų kalbėti apie socialinio pobūdžio vadysčių susiformavimą. Įtvirtintų pilių pasirodymas buvo socialinio elito vidinės raidos manifestacija.Tačiau šiame lygmenyje nėra tvirto pagrindo kalbėti apie politinės organizacijos kūrimąsi. Tyrimas rodo kad elito valdžia dažniausiai remdavosi savo šeimos narių, tolimesnių giminaičių ar namų šeimynykščių, taip pat tarnų, vergų darbu. Putrimoninė valda buvo valdoma remiantis dominium utile teise. Šis elitas dominavo turtiniu atžvilgiu, tačiau valdžia buvo bendruomenės susirinkimo rankose. Taigi socialinio pobūdžio vadystėse politinė valdžia paprasčiausiai dar neegzistavo. Tai konstatavus galima klausti, ar socialinį elitą galima vadinti politiniu elitu ir kada atsiranda politinis elitas? Paskutinis užduotas klausimas verčia mąstyti apie tai, ką galime vadinti politiniu elitu ir apskritai ar jis atsirado iki Lietuvos valstybės susiformavimo, vakarų baltų kraštuose taip ir neatsiradus valstybės. Politinio elito atsiradimas gali leisti kalbėti apie politinių vadysčių atsiradimą. Kai atsiranda tradicija rinkti karo vadus iš tam tikrų giminių, o bendruomenės laisvųjų žmonių susirinkimo galias perėmė kilmingųjų / kariauninkų susirinkimas, kurį sudarė jau ne genties laisvieji, o bendruomenės kilmingieji ne gentine prasme, galima kalbėti apie karinės demokratijos atsiradimą, bet ne anksčiau. Taigi esantys šykštūs istoriniai šaltiniai leidžia spėti, kad karinė demokratija vakarų baltų teritorijoje galėjo atsirasti ne anksčiau kaip XII a. O tai reiškia, kad vargu ar vakarų baltų profesionalus kariauninkų sluoksnis atsirado anksčiau už rytų baltų kariauninkų sluoksnį, kurio atsiradimas taip pat datuotinas XII a. - XIII a. pr. Tai lėmė jau kitokios (ne gentinės) visuomenės vystymąsi. [Iš leidinio]

ENArticle discusses questions pertaining to the development of the socio-political structures of the West Baits. On the basis of archaeological studies and scarce historical sources, the conclusion is drawn that the first shoots of statehood might have emerged during the Viking era. It seems that the fortification of hill-forts, the emergence of castles, the increasing differentiation of material wealth, the emergence of proto-towns, and the formation of the stratum of warriors should allow us to talk of the emergence of chiefdoms in the land of the West Balts. However, all these attributes rather demonstrate the development of social structures. The question is put whether the social elite that stood out during the Viking era was at the same time the political elite. Thus, the main question is, what kind of chiefdoms can we talk about, and from when and how did the political elite emerge, which predetermined the emergence of a state in the lands of the East Balts, but which nevertheless did not lead the society of the West Balts to statehood?. [From the publication]

ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52580
Updated:
2018-12-28 14:51:17
Metrics:
Views: 91    Downloads: 3
Export: