Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis
Alternative Title:
Development of social organization in Dubingiai microregion in the 1st – the middle of the 16th century : a theoretical model
In the Journal:
Lituanistica. 2013, Nr. 4, p. 252-283
Keywords:
LT
Dubingių mikroregionas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Socialinė organizacija; Socialinis kapitalas; Socialinės interakcijos; Visuomenės raida; Proceso modelis.
EN
Dubingiai microregion; Grand Duchy of Lithuania; Social organization; Social capital; Social interactions; Social development; Model of process.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikiami socialinės organizacijos tyrimo rezultatai. Remiantis I. Prigogine’o sistemų teorija ir socialinio kapitalo teorijomis, pagrindžiamas bendrasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės socialinės organizacijos proceso teorinis modelis ir konkretaus Dubingių mikroregiono bendruomenės socialinės raidos modelis nuo vietinės geležies rūdos gavybos pradžios (senasis geležies amžius) iki Valakų reformos XVI a. viduryje. Remiantis požiūriu, kad populiacijos dydis yra vienas svarbiausių socialinės sistemos parametrų, straipsnyje modeliuojamo visuomenės raidos proceso atskaitos tašku pasirinktas gyventojų skaičius (populiacijos dydis), o socialinės organizacijos raidos stimuliuojančia jėga pripažįstamas gyventojų skaičiaus augimas. Tolygios evoliucijos laikotarpiais gyventojų skaičiaus augimas skatino ūkininkavimo pokyčius ir inovacijų diegimą, Lietuvos atveju tai didino žemdirbystės reikšmę bendroje ūkininkavimo struktūroje, lėtino žemės nualinimo procesus ir mažino bendruomenių mobilumą. Tokie ekonominiai pokyčiai lėmė socialines permainas ir galiausiai turėjo paskatinti „demografinį šuolį“, kuris stimuliavo modeliuojamo ciklo pasikartojimą kokybiškai aukštesniu lygiu (spirale) iš naujo tolygiai didėjant gyventojų skaičiui. Dubingių mikroregiono socialinės organizacijos raida modeliuojama remiantis ekonomine raida ir išskiriant mažiausiai tris I–XVI a. chronologinius laikotarpius: pirmasis – lydiminės žemdirbystės, antrasis – ariamosios, dirvoninės ir dvilauke sėjomaina pagrįstos žemdirbystės ir trečiasis – ariamosios, trilauke sėjomaina pagrįstos žemdirbystės.Pirmuoju laikotarpiu (I-II, IV a.) Dubingių mikroregione vyravusi ūkinės veiklos struktūra skatino visus bendruomenės narius veikti kartu, bendruomenės buvo nedidelės, pakankamai mobilios ir išsibarsčiusios dideliuose plotuose, skirtingų bendruomenės narių (grupių) socialinė diferenciacija nebuvusi ryški, o paskiro individo ar nedidelės šeimos išgyvenimo galimybės atskirai nuo bendruomenės buvo menkos. Dėl bendros veiklos ir santykinai nedidelio bendruomenės narių skaičiaus (apie 20-30 asmenų) asmeniniai ryšiai bendruomenės viduje buvo labai stiprūs, o dėl didelių atstumų tarp bendruomenių šie ryšiai už bendruomenės ribų – decentralizuoti ir silpni. Dėl neryškios socialinės diferenciacijos asmeniniai ryšiai buvo vien horizontalūs (nehierarchiniai). Bendruomenės viduje vykusios socialinės interakcijos taip pat buvo horizontalios. Jos turėjo būti stipriausios asmeniniu lygmeniu, nes mažoji šeima (kaip asmenų grupė) dar nebuvo tapusi įtakingu socialiniu vienetu. Socialinės interakcijos tarp skirtingų bendruomenių taip pat turėjo būti horizontalios. Jos buvo silpnos, ritualinio (bendros šventės, vedybų ryšiai ar pan.) ar ekonominio (resursų mainai) pobūdžio. Socialinės interakcijos su geografiškai nutolusiomis bendruomenėmis (kitų kultūrų žmonėmis) buvo atsitiktinės. Remiantis nusistovėjusiais teoriniais modeliais, šis laikotarpis gali būti įvardytas kaip „segmentuotos visuomenės“ laikotarpis. [...]. [Iš leidinio]

ENThe article presents the results of social organization change. Based on I. Prigogine’s systems theory and theories of social capital, a general theoretical model of the social organization process in the society of the Grand Duchy of Lithuania and a model of social development in the community of a specific microregion of Dubingiai during the period from the beginning of local iron ore extraction (Early Iron Age) to the Wallach reform in the middle of the 16th century is substantiated. Based on the point of view that the population size is one of the most important social system parameters, the number of residents (population size) was chosen as the benchmark of the social development process modelled in the article, and the increase of population was acknowledged to be a stimulating force of the process of social organization development. During the periods of sustainable evolution, the increase of population induced the changes in farming and introduction of innovations what, in case of Lithuania, increased the significance of arable farming in the general structure of farming, slackened the processes of land degradation and reduced the mobility of communities. Such economic changes induced social changes what, as a final result, had to cause ‘demographic jump’, which stimulated the recurrence of the modelled cycle in a qualitatively higher level (spiral) as the population was evenly increasing again. The social organization development of the Dubingiai microregion is modelled on the grounds of economic development by singling out at least three chronological periods in the 1st-16th centuries: the first – slash-and-burn agriculture, the second – arable, fallow agricultures and agriculture based on two-field crop rotation, and the third – arable agriculture and agriculture based on three-field crop rotation.The structure of farming activity that prevailed in the Dubingiai microregion during the first period (1st-2nd/4th centuries) encouraged all the community members to act together, communities were small, quite mobile and scattered over expansive areas, social differentiation of different community members (group) was not strong, and the opportunities for survival of a single individual or small family separately from the community were poor. Due to common activities and a relatively small number of community members (around 20-30 persons), personal relationships inside the community had to be very strong, and due to long distances between the communities, personal relationships outside the communities had to be decentralized and weak. Due to poor social differentiation, personal relationships were all horizontal (not hierarchic). Social interactions inside the communities were horizontal too. They had to be the strongest in the personal level because the small family (as a group of persons) was not an influential social unit yet. Social interactions between different communities had also to be horizontal. They were weak, of ritual (common festivals, marital relationships, etc.) or economical (exchange of resources) nature. Social interactions with geographically remote communities (people from other cultures) were of accidental nature. Adhering to the settled theoretical models this period may be named as a period of “segmented society”. [...]. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54758
Updated:
2020-10-13 14:19:21
Metrics:
Views: 58    Downloads: 2
Export: