Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje
Authors:
Lukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 2000.
Pages:
179 p
Series:
Acta Academiae artium Vilnensis. Dailė; t. 18
Notes:
Bibliografija prie straipsnių ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Tyrinėjimų bei šaltinių apžvalga ir laikotarpio problematika — Visuomeniniai pastatai — Ankstyvasis laikotarpis — XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios laikotarpis: Valstybinių įstaigų pastatai; Mokyklos; Bankai; Kultūrinės paskirties objektai; Komerciniai pastatai; Ligoninės, prieglaudos, pirtys; Pramonės pastatai; Sakraliniai pastatai — Rezidencijos — XIX a. vidurys ir antroji pusė: Rūmai; Dvareliai; Kotedžai ir vilos — XX amžiaus pradžios laikotarpis: Namų kolonijos ir gyvenamos aplinkos atnaujinimo idėjos; Kotedžai ir vilos — Nuomojami namai — Ankstyvojo laikotarpio namai (1860-1880): Rezidenciniai nuomojami namai (1880-1900); Kiti nuomojami namai (1880-1900); Pigių butų namai — XX a. pradžios namai — Užsklanda — Santrumpos — Historicism and Modern Style in the Architecture of Vilnius — Historyzm i secesja w architekturze wileńskiej — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
19 amžius; 20 amžius. 1900-1914; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Architektūra / Architecture; Meno stiliai / Art styles; Miestai ir miesteliai / Cities and towns; Pastatai. Namai / Buildings. Houses.
Summary / Abstract:

LTKnyga „Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje“ – tai pirmas bandymas susisteminti žinias apie praėjusio šimtmečio antrosios pusės ir šio amžiaus pradžios Vilnių. Ilgą laiką į XIX amžiaus architektūrą žiūrėta negatyviai – ji laikyta nesavarankiška, stokojančia meninio skonio. Pasaulinė menotyros praktika jos vertę pripažino šio amžiaus viduryje ir pradėjo tyrinėti lygia greta su didžiaisiais praeities stiliais. Tuo tarpu Lietuvoje požiūris į XIX amžių keitėsi daug lėčiau. Matyt, lėmė ne vien estetiniai kriterijai, bet ir ideologinis priešiškumas, nes to meto architektūra asocijavosi su carinės Rusijos okupacija. Chronologinės nagrinėjamo laikotarpio ribos – 1830-1914 metai, t. y. reiškiniai, susiklostę po klasicizmo ir vykę iki Pirmojo pasaulinio karo, kitaip tariant, iki modernistinės architektūros atsiradimo. Knygoje norima atsakyti į klausimus, kokios visuomenės grupės ir asmenys tada statė Vilniuje, kokia pastatų tipologija paplito, kas buvo jų autoriai ir kaip reiškėsi įvairios meninės srovės; siekiama atskleisti kuo išsamesnį to meto architektūros vaizdą, kuris pats savaime bylotų apie jos nepakartojamumą ir vertę. Autorės nuomone, pasirinktos sąvokos yra pakankamai talpios ir vertybiniu požiūriu neutralios. Istorizmo terminas, apimantis visas neostilių sroves bei modifikacijas, nurodo jų esminį principą – atsigręžimą į praeitį. Modernas, kaip angliško Modern Style ir prancūziško Art Nouveau vertinys, talpina naujo, jauno, laisvo (stiliaus) reikšmes, kuriomis jis apibūdinamas visose šalyse, kad ir koks pavadinimas bebūtų taikomas.Reikšminiai žodžiai: 1830-1914 m; Architektūra; Gyvenamieji pastatai; Istorizmas; Kolonijos ir kotedžai; Kultūrinės paskirties architektūra; Modernas; Nuomojami namai; Pramoninė architektūra; Rezidencijos; Sakraliniai pastatai; Vilniaus architektūra; Vilniaus urbanistinė raida; Vilnius; Visuomeniniai pastatai; 1830-1914; Architecture; Architecture of Vilnius; Colonies and cottages; Cultural architecture; Historicism; Houses for rent; Industrial architecture; Modern style; Public buildings; Residences; Residential buildings; Sacred buildings; Vilnius; Vilnius urban development.

ENA book “Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje” [Historicism and Modernisme in Vilnius Architecture] is the first attempt to structure the knowledge about Vilnius of the second half of the last century and the beginning of this century. For a long time the attitude to the architecture of the 19th c. was negative. It was considered non-independent and lacking artistic taste. Its value was recognized by the global practice of the history of art in the middle of this century, and it was started to analyse it together with the great styles of the past. Meanwhile in Lithuania, the attitude to the 19th c. was changing slower. It may be influenced by aesthetic criteria and ideological ill-feelings, because this architecture was associated to the occupation of the tsarist Russia. A chronological period of the research is 1830–1914, i.e. phenomena that appeared after classicism and took place until the World War I, in other words, until the appearance of modern architecture. The book attempts to answer the questions about social groups and people who built Vilnius at that time, the spread typology of buildings, their authors and expression of different artistic streams; it was attempted to reveal the architectural picture in the best way, so that the picture would testify its uniqueness and value. According to the author, selected concepts are expressive and neutral in the value point of view. A term historicism includes all streams and modifications of neostyles and determines their main principle which is turning to the past. Modernisme, as a translation of English 'Modern Style' and French 'Art Nouveau', includes the meanings of new, young, free (style) by which it is described in all countries despite the term by which it is called.

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14688
Updated:
2023-04-20 18:22:08
Metrics:
Views: 475    Downloads: 14
Export:
Download