XIX a. antros pusės - XXI a. pradžios Vilniaus (Gedimino) prospekto kraštovaizdžio simbolinė reikšmė Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XIX a. antros pusės - XXI a. pradžios Vilniaus (Gedimino) prospekto kraštovaizdžio simbolinė reikšmė Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje
Alternative Title:
Symbolic significance of the landscape of Vilnius (Gediminas) avenue from the late nineteenth century to the early twenty-first century in the retrospective of Lithuanian historical policy
Authors:
Čepaitienė, Rasa
In the Journal:
Aktualu rytoj [Relevant tomorrow], 2023, 3 (23/24), p. 81-99
Subject Category:
LT
Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); 1795-1915. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje; 1918-1940. Lietuva tarpukario metais; 1940-1990. Lietuva okupacijų metais; 1990-21 amžius. Antroji Lietuvos Respublika; Lokalioji istorija / Local history; Kultūros paveldas / Cultural heritage; Kultūros politika / Cultural policy.
Summary / Abstract:

LTDabartinis Vilniaus Gedimino prospektas (toliau – Prospektas), pakeitęs Viduramžiais nuo Katedros ir Valdovų rūmų link Aušros vartų vedusią via sacra, svarbiausia Lietuvos sostinės urbanistine arterija tapo XIX a. antroje pusėje ir išliko iki nūdienos. Jo architektūrinio pavidalo ir toponimikos kaita, atkuriama remiantis įvairiais šaltiniais ir istoriografija, liudija šios gatvės politinės bei simbolinės reikšmės augimą, priklausomai nuo to, kokie politiniai režimai tuo metu valdė Lietuvą ir kokiõs konkrečiai ideologijos jie laikėsi. Straipsnyje analizuojama Prospekto simbolinio kraštovaizdžio kaita nuo XIX a. antros pusės iki XXI a. pradžios Lietuvos istorijos politikos retrospektyvoje, t. y. kaip ši kaita atspindėjo ir tebeatspindi Lietuvos valdytojų vykdomos memorialinės istorijos politikos nuostatas, grindžiančias jų teisę į miestą. Prospekto kūrėjai – Rusijos carinės administracijos atstovai – nuo XIX a. antros pusės iki Pirmojo pasaulinio karo vizualiai ir semantiškai formavo jį pagal didžiųjų Rusijos imperijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo – prospektų pavyzdį. Vėlesni Vilnių valdę svetimųjų politiniai režimai taip pat stengėsi Prospekte įtvirtinti svarbiausius simbolius, skirtus savo politinei legitimacijai šiame krašte pagrįsti – taip siekta susaistyti Lietuvą su „Centre“ puoselėjamais didžiaisiais istoriniais pasakojimais. Naujausią – postsovietinę – Prospekto semantinę transformaciją lėmė sąmoningas siekis suformuoti vieningą ir rišlų nacionalinį istorinį pasakojimą. Tačiau Prospekto erdvėse ir objektuose įkūnytas pasakojimas iš esmės nepalieka vietos kitų čia gyvenusių sostinės etnokultūrinių bendruomenių praeities interpretacijoms, kurios pastebimos kitose Vilniaus senamiesčio vietose. Vilniaus vaizdiniai, Gedimino prospektas, viešosios erdvės, viešieji paminklai, toponimika, Lietuvos istorijos politika.

ENThe present-day Gediminas Avenue (hereinafter, the Avenue) in Vilnius, which replaced the via sacra that ran from the Cathedral and the Palace of the Grand Dukes to the Gate of Dawn in the Middle Ages, became the most important urban artery of the Lithuanian capital in the late nineteenth century. It has remained so until today. The changes in its architectural form and toponymy, which have been reconstructed using various sources and historiography, testify to the growing political and symbolic significance of this street, depending on the political regimes that ruled Lithuania at the time and the particular ideologies they professed. The article examines the change in the symbolic landscape of the Avenue from the late nineteenth century to the early twenty- first century in the retrospective of Lithuanian historical politics, i.e., how it has reflected and continues to do so the memorial culture of the administrators of Lithuania, which justified their claim to the city. From the late nineteenth century until World War I, the creators of the Avenue—representatives of the Russian tsarist administration— shaped it visually and semantically on the model of the great cities of the Russian Empire, Moscow and St. Petersburg. Subsequent foreign political regimes that took over Vilnius also sought to attach key symbols on the Avenue in order to justify their political legitimacy in the region and to link Lithuania to the grand historical narratives nourished by the “Center.” The most recent, post-Soviet, semantic transformation of the Avenue is the result of a deliberate attempt to form a unified and coherent national historical narrative. However, the narrative embodied in the spaces and objects of the Avenue does not, in fact, leave room for the interpretations of the past of other ethno-cultural communities of the capital that lived here, which can be found in other parts of Vilnius Old Town. Keywords: images of Vilnius, Gediminas Avenue, public spaces.

DOI:
10.51740/RT.3.23.24.5
ISSN:
2669-2899
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/115006
Updated:
2025-08-04 09:07:22
Metrics:
Views: 1
Export:
Download