Mirusiųjų deginimo papročio plitimas Rytų Lietuvoje: naujas chronologinis modelis, paremtas radiokarboninio datavimo duomenimis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mirusiųjų deginimo papročio plitimas Rytų Lietuvoje: naujas chronologinis modelis, paremtas radiokarboninio datavimo duomenimis
Alternative Title:
Spread of cremation custom throughout Eastern Lithuania: a new chronological model based on the data of radiocarbon dating
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2022, t. 48, p. 155-184
Keywords:
LT
Kapinynai. Pilkapiai / Barrow. Burials.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis radiokarboninio datavimo duomenimis, aptariamas kremacijos plitimo Rytų Lietuvos pilkapių kultūroje modelis. Revizuojama literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad tarp IV a. pabaigos ir VI a. pradžios iš regiono pietų į šiaurę nuslinko kremacijos įsivyravimo banga. Ankstyviausių degintinių kapų etapas datuotas 248–335 cal AD, vėlyviausių griautinių kapų – 420– 556 cal AD. Manytina, kad Rytų Lietuvoje apie du šimtmečius nuo Vėlyvojo romėniškojo laikotarpio iki Vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio praktikuota ir inhumacija, ir kremacija. Kremacijos plitimo iš pietų į šiaurę hipotezė nepaneigiama, tačiau koreguojama. Šis procesas buvo gana staigus, tačiau tai būta ne laidosenos kaitos bangos, o naujos tradicijos sklaidos greta senosios. Kremacija anksti (apie 250–400 cal AD) paplito šiaurinėje regiono dalyje ir ilgai praktikuota kartu su inhumacija. Mirusiųjų deginimas tikėtinai anksčiau įsivyravo Pietryčių Lietuvoje. Šie procesai sinchroniški su „kunigaikščių“ ir karių kapų horizonto išryškėjimu Rytų Lietuvoje, tačiau šio horizonto ankstinimas suteikia pagrindo naujoms diskusijoms apie jo istorinį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Reikšminiai žodžiai: radiokarboninis datavimas, Rytų Lietuvos pilkapiai, laidojimo papročiai, inhumacija, kremacija. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the model of the spread of cremation in the East Lithuanian barrow culture based on the data of radiocarbon dating. It proposes a review of the model established in literature that a wave of cremation spread from the south of the region to the north between the late 4th century AD and of the early 6th century AD. The stage of the earliest cremations can be dated to 248–335 cal AD, and the stage of the latest inhumations to 420–556 cal AD. This suggests that both inhumation and cremation were practised in Eastern Lithuania for about two centuries from the Late Roman period to the Late Migration period. The hypothesis that the practice of cremation spread from south to north is being corrected rather than refuted. While this process was quite sudden, it was due to the spread of a new tradition alongside the old rather than a wave of change regarding burial rites. Cremation spread early (c. 250–400 cal AD) in the northern part of the region and was an established practice alongside inhumation. The practice of cremation probably became prevalent earlier in Southeastern Lithuania. These processes are synchronous with the emergence of the horizon of the burials of chieftains and warriors in Eastern Lithuania, but the determination of an earlier date for this horizon provides grounds for new discussions about its historical, cultural, and social background. Keywords: radiocarbon dating, East Lithuanian barrows, burial customs, inhumation, cremation. [From the publication]

DOI:
10.33918/25386514-048005
ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99532
Updated:
2023-03-02 21:45:20
Metrics:
Views: 18    Downloads: 5
Export: