Mirusiųjų deginimo papročio plitimas Rytų Lietuvoje: naujas chronologinis modelis, paremtas radiokarboninio datavimo duomenimis

LTStraipsnyje, remiantis radiokarboninio datavimo duomenimis, aptariamas kremacijos plitimo Rytų Lietuvos pilkapių kultūroje modelis. Revizuojama literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad tarp IV a. pabaigos ir VI a. pradžios iš regiono pietų į šiaurę nuslinko kremacijos įsivyravimo banga. Ankstyviausių degintinių kapų etapas datuotas 248–335 cal AD, vėlyviausių griautinių kapų – 420– 556 cal AD. Manytina, kad Rytų Lietuvoje apie du šimtmečius nuo Vėlyvojo romėniškojo laikotarpio iki Vėlyvojo tautų kraustymosi laikotarpio praktikuota ir inhumacija, ir kremacija. Kremacijos plitimo iš pietų į šiaurę hipotezė nepaneigiama, tačiau koreguojama. Šis procesas buvo gana staigus, tačiau tai būta ne laidosenos kaitos bangos, o naujos tradicijos sklaidos greta senosios. Kremacija anksti (apie 250–400 cal AD) paplito šiaurinėje regiono dalyje ir ilgai praktikuota kartu su inhumacija. Mirusiųjų deginimas tikėtinai anksčiau įsivyravo Pietryčių Lietuvoje. Šie procesai sinchroniški su „kunigaikščių“ ir karių kapų horizonto išryškėjimu Rytų Lietuvoje, tačiau šio horizonto ankstinimas suteikia pagrindo naujoms diskusijoms apie jo istorinį, kultūrinį ir socialinį kontekstą. Reikšminiai žodžiai: radiokarboninis datavimas, Rytų Lietuvos pilkapiai, laidojimo papročiai, inhumacija, kremacija. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the model of the spread of cremation in the East Lithuanian barrow culture based on the data of radiocarbon dating. It proposes a review of the model established in literature that a wave of cremation spread from the south of the region to the north between the late 4th century AD and of the early 6th century AD. The stage of the earliest cremations can be dated to 248–335 cal AD, and the stage of the latest inhumations to 420–556 cal AD. This suggests that both inhumation and cremation were practised in Eastern Lithuania for about two centuries from the Late Roman period to the Late Migration period. The hypothesis that the practice of cremation spread from south to north is being corrected rather than refuted. While this process was quite sudden, it was due to the spread of a new tradition alongside the old rather than a wave of change regarding burial rites. Cremation spread early (c. 250–400 cal AD) in the northern part of the region and was an established practice alongside inhumation. The practice of cremation probably became prevalent earlier in Southeastern Lithuania. These processes are synchronous with the emergence of the horizon of the burials of chieftains and warriors in Eastern Lithuania, but the determination of an earlier date for this horizon provides grounds for new discussions about its historical, cultural, and social background. Keywords: radiocarbon dating, East Lithuanian barrows, burial customs, inhumation, cremation. [From the publication]

• Apgyvendinimo tankumas geležies amžiaus Lietuvoje: Žeimenos baseino mikroregionas / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2014, t. 40 p. 181-204.
• Baliulių pilkapiai (Švenčionių r.) / Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 121-180.
• Cmentarzysko kurhanowe w Żwirblach pod Wilnem : wprowadzenie w problematykę : katalog / Grażyna Iwanowska. Warszawa : Państwowe Muzeum Archeologiczne, 2006. 296 p.
• Concentration of authority and power in East Lithuania, between Tauragnas lake and the middle reaches of the Žeimena river, during the migration period / Audronė Bliujienė, Valdas Steponaitis, Egidijus Šatavičius, Gytis Grižas. Estonian journal of archaeology 2017, vol. 21, iss. 2, p. 117-147.
• East Lithuanian barrows - burial in the cradle of Lithuanian tribes / Laurynas Kurila. Hundred years of archaeological discoveries in Lithuania / edited by Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija, 2016. P. 192-207.
• Exotic lands, quixotic friends: eastern Lithuania and the Carpathian Basin in late antiquity and the early Middle Ages (AD c 380 to c 620) / by Audronė Bliujienė and Florin Curta. Medieval archaeology. 2011, Vol. 55, p. 29-65.
• Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje : monografija / Arvydas Malonaitis ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Istorijos fakultetas. Baltų proistorės katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 306 p.
• Interpreting the East Lithuanian barrow culture / Vykintas Vaitkevičius. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 71-86.
• Large barrows in East Lithuania : a mystery yet to reveal / Laurynas Kurila. Archaeologia Baltica. 2020, t. 27, p. 66-83.
• Paduobė - Šaltaliūnė barrow cemetery III / Valdas Steponaitis. Archaeological investigations in independent Lithuania (1990-2010) / edited by Gintautas Zabiela, Zenonas Baubonis, Eglė Marcinkevičiūtė. Vilnius: Society of the Lithuanian Archaeology, 2012. P. 114-121.
• Pakalnių pilkapiai (Vilniaus r.) / Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2004, t. 26, p. 47-72.
• Peršaukščio-Kasčiukų pilkapynas / Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2008, t. 33, p. 9-40.
• Santakos pilkapiai (Vilniaus r.) / Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 181-212.
• Senojo ir vidurinio geležies amžiaus skydai Lietuvoje / Daumantas Kiulkys. Archaeologia Lituana. 2010, t. 11, p. 33-114.
• Vienos teorijos pėdsakais arba mirusiųjų deginimo paprotys Rytų Lietuvoje / Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2005, t. 27, p. 75-86.
• Watershed between Eastern and Western Lithuania during the Early and Late Migration Period / Audronė Bliujienė. Archaeologia Lituana. 2006, t. 7, p. 123-143.
• Žmonių kaulų iš Rytų Lietuvos pilkapių AMS 14C datavimas: rezultatai, perspektyvos / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2015, t. 41, p. 45-80.
• К вопросу об исчезновении культуры штрихованной керамики в бассейне Нерис (городища и селища в Кярнаве) / Алексеюс Лухтанас. Archaeologia Lituana. 2001, t. 2, p. 22-28.