Baitai Cemetery Grave 37 - an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt areas in late Roman period

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Baitai Cemetery Grave 37 - an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt areas in late Roman period
Alternative Title:
Baitų kapinyno 37 kapas - inspiracija grįžti prie Vakarų Baltų arealų ryšių vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu klausimo
In the Journal:
Archaeologia Lituana . 2013, t. 14, p. 157-180
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Baitų kapinynas, Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūra; Gyvatgaliai žiedai; Kapas 37; Kontaktai; Radiniai; Vakarų baltai, senasis geležies amžius, Baitai, kapinynas, laidosena
EN
Baitai cemetery; Contacts; Grave 37; Grave goods; Snake Head rings; Western Balts, Roman Iron Age, Baitai, cemetery, burial rites; Western Lithuanian Cemeteries with Stone Enclosures
Summary / Abstract:

LTBaitų kapinynas (Klaipėdos r.) priklauso Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais arealui. 1997 m. atidengtas Baitų kapinyno 37 kapas priklauso centrinei kapinyno kapų grupei, datuojamai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio viduriu. Šio straipsnio tikslas yra išsamiai paskelbti 37 kapo medžiagą, analizuojant ją vakarų baltų tarpusavio ryšių, kuriuos atspindi kitas Baitų kapinyno radinys – žiedas iš 31 kapo – plotmėje. 37 kapo vidurinę dalį suardė, greičiausiai, XIX a. pabaigoje iškastas bulviarūsis. Tikėtina, kad akmenys, dengę kapą, taip pat buvo iš dalies nuardyti stumdant kapinyno paviršių Baičių kolūkio fermų funkcionavimo laikais, nes kapo radiniai buvo aptikti labai negiliai (0,20–0,36 m gylyje). Pagal radinių išsidėstymą ir žandikaulio su pavieniu dantimi padėtį galima teigti, kad kapo mirusioji buvo orientuota galva į PR pusę. Duobės pietrytiniame, bulviarūsio nesuardytame areale rastos pasklidusios cilindrinės ir plokštinės įvijėlės, kurios vertintinos kaip audinio puošybos elementai. Tarp jų rastas nedidelis klaipėdietiško pogrupio įvijinės apyrankės fragmentas, sulaužytas uždaras žiedas. Galima daryti prielaidą, kad įkartuotos vielos fragmentai galėjo priklausyti rozetiniams smeigtukams su tutuliu, kurie išimti, iškasus XIX a. pabaigoje bulviarūsio duobę. Joje rastas deformuotos žalvarinės vielos gabaliukas, žalvarinės grandinėlės dalis, fajansinė pypkė. Pietrytiniame-rytiniame duobės kampe buvos medienos su tošies žymėmis liekanos (dėžutė?). Virš jos rastas žalvariu puoštų odinių juostelių junginio su sąsagomis papuošalas, geležinis smeigtas, vienas mėlyno stiklo ir keturi gintariniai karoliai, sidabrinė įvijėlė ir trys žalvarinės įvijėlės.Greta medienos su radiniais plotelio, prie pat duobės krašto, buvo atkastas molinis lipdytas puodelis. 4 cm į Š nuo medienos su radiniais liekanų, ant panašios organinės medžiagos likučių gulėjo apskritas kabutis. Pagal kūno orientavimo tradiciją pietų link ir radinių pobūdį 37 kapas skirtinas moteriškosios lyties mirusiajai, palaidotai C1b-C2 periode. Odinių juostelių junginys su sąsagomis, klaipėdietiško tipo įvijinės apyrankės fragmentas, smulkios audinio puošybos detalės, geležinis smeigtas, tošinė dėžutė rodo lokalinę mirusiosios aprangos ir papildomų įkapių dėjimo tradiciją. Apskritas kabutis su prilituota puošybine presuota plokštele – tikėtina, yra germaniškųjų kabučių-kapsulių, kurių įvairios formos buvo sukurtos vakarų baltų areale – nuo Mozūrijos regiono iki Lietuvos pajūrio, imitacija. [...] [Iš leidinio]

ISSN:
1392-6748
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/52270
Updated:
2018-12-04 10:58:41
Metrics:
Views: 14    Downloads: 1