Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m.

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnyga / Book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėTautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m
Kita antraštėNational relations in Vilnius bishopry 1798-1918 m
AutoriaiMerkys, Vytautas
PaskelbtaVilnius : Versus Aureus, 2006
Puslapiai479 p.
PastabosBibliografija išnašose ir rodyklės.
Reikšminiai žodžiai
LTVilniaus vyskupija; Lietuviai; Baltarusiai; "Tuteišiai"
ENVilnius Bishopry; Lithuanians; Belarusians; "Tuteishi"
Referuojamas
Santrauka / Anotacija

LTKai 1918-1920 m. kūrėsi Lietuvos Respublika, daugiausia ginčų ir politinių konfliktų kilo dėl rytinių jos sienų. Mat stipri tautinė asimiliacija buvo sujaukusi visą čionykštę seną etninę gyventojų struktūrą. Jos įvardyti neįstengė nei statistika ir istorinės tradicijos, ei etnografiniai duomenys ir religinis gyventojų pasiskirstymas. V. Merkio knygoje rašoma apie ilgai trukusią jos kaitą ir padarinius, jų vertinimo būdus ir galimybes. Ligšiolinė istoriografija vyskupijos gyventojų etninės struktūros virsmą siejo kone vien su tautiniais lietuvių ir lenkų santykiais. Autorius tautinę jos katalikų asimiliaciją laiko kur kas sudėtingesniu procesu, kurį nulėmė daug veiksnių, būtent modernių lietuvių ir lenkų tautų raiška, luominės, buvusios politinės lietuvių ir lenkų tautos tradicijos, istoriniai, socialiniai ir kultūriniai įsipareigojimai, modernėjančių tautų pasipriešinimas rusifikacijai, ypač etninei religinei, taip pat universalių katalikiškų vertybių sklaida, Vakarų katalikiškos ir Rytų stačiatikiškos kultūrų susidūrimas. Tautinius santykius gerokai komplikavo nestabilus baltarusių katalikų (tuteišių) etnosas, įsisenėjęs gimtosios liaudies kalbos atotrūkis nuo religinės praktikos kalbos, paplitęs suvokimas, kad maldų kalba yra svarbiausias oficialiai deklaruojamas tautybės požymis. [Iš leidinio]

ENDuring establishing the Republic of Lithuania in 1918-1920 many disputes and political conflicts occurred due to eastern boundaries of the state. The reason of this fact was strong national assimilation, which destroyed old ethnic structure of local inhabitants. Neither statistics nor historical traditions or ethnographic data and religion-based distribution of inhabitants were capable of naming it. Longs lasting alteration of this assimilation and its consequences, assessments and possibilities are described in a book by V. Merkys. Current historiography links alteration of ethnic structure of inhabitants of the bishopry only with national relations between polis hand Lithuanian sides. The author states that national assimilation of Catholics is much complicated process, which has been determined by many factors, namely, expression of modern Lithuanian and Polish nations, estate, previous political traditions of Lithuanian and polish side, historical, social and cultural obligations, resistance of modern nations against russification, especially in terms of ethnic religious basis, also spread of universal values of Catholics, and crossing of Western culture of Catholics and Eastern culture of Orthodox. National relations faced problems due to unstable ethnos of Byelorussian Catholics (The Tuteyshi), inveterate gap of native folk language from language of religious practice, prevailing conception that language of prays is the most important officially declared feature of nationality.

ISBN9955699426
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3606
Atnaujinta2014-02-18 14:40:54
Metrika Peržiūros: 7