LTŠiuo tekstu siekiama poros tikslų. Pirma, aptariamas XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įvykęs kilmingųjų luomo (bajorijos) virsmas ir išryškinami kai kurie genealoginiai šio reiškinio aspektai. Antra, jeigu priklausymą privilegijuotajai kilmingųjų ir atitinkamai nekilmingųjų (pirmiausia, valstiečių) grupėms ėmė lemti kilmės faktorius, keliamas klausimas, ar tarp šių grupių įsitvirtinę pavaldumo ryšiai ir pačios kilmingumo ir nekilmingumo kategorijos imti anachronistiškai projektuoti į mitinę valstybės praeitį ir pradžią. Siekiant tai išaiškinti, atliekama įvairių XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aplinkoje sukurtų origo gentis pasakojimų analizė (nuo anoniminės Bychovco kronikos iki Motiejaus Strijkovskio Apie pradžias). Reikšminiai žodžiai: genealogija, origo gentis, valdžia, pavaldumas, kilmingieji, bajorija, istoriografija, kilmė, kilmingumas, valstiečiai, kilmės iš romėnų teorija, genealoginė savimonė.
ENThe aim of this paper is twofold. Firstly, a survey touching upon the development of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania throughout the 16th century is conducted. It reveals a certain genealogical nature of both belonging to this estate and the very idea of what constitutes nobility. It is contrasted with the fact that, for example, belonging to the subordinated class of peasantry, or being a commoner in general terms, is determined by the same categories of descent or lineage. Secondly, bearing this in mind, an analysis of various 16th century origo gentis narratives is presented. The main question of this paper is whether and how if so the realities of 16th century subordination, rooted in the genealogical ideas of nature, descent, lineage, and nobility, are by way of anachronism projected onto the mythical (mostly Roman) origins of the Grand Duchy of Lithuania. Keywords: genealogy, origo gentis, lordship, subordination, nobility, historiography, peasantry, legends of Roman origins, descent, lineage, genealogical identity.