Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia: disertacija
Alternative Title:
Nobility of Lithuania at the end of 14th – 15th century: composition, structure, power
Publication Data:
Vilnius, 2001.
Pages:
218 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vilniaus universitetas, 2001. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje, apibrėžus diduomenės sąvoką, nagrinėjama XIV–XV a. LDK diduomenės kilmė, sudėtis ir struktūra. Pagrindinės išvados: 1) valdovo dokumentų liudytojų sąrašai leido išskirti grupę asmenų, tiesiogiai dalyvavusių valstybės valdyme; per visą tirtą laikotarpį šiuose sąrašuose sutinkame tų pačių giminių atstovus, o tai parodo diduomenės tęstinumą; 2) šaltinių duomenų ir politinės bei socialinės situacijos analizė atskleidė diduomenės valdžią ir jos santykį su didžiuoju kunigaikščiu. Būtinybę remtis diduomene patvirtina pagrindinių vietinės valdžios pareigūnų (seniūnų) personalijų tyrimas – jais būdavo skiriami asmenys, jiems pavestose teritorijose turėję tėvoninių valdų; 3) prozopografinis didikų tyrimas parodė, kad struktūrinė diduomenės valdžios sąlyga buvo giminė. Giminystės pagrindu funkcionuojantys visuomeniniai ryšiai įgalino suformuoti valdžią lokalinėse bendruomenėse ir įtvirtino atskirų diduomenės atstovų įtaką visos valstybės gyvenimui; 4) pakitus politinėms sąlygoms, XV a. įvyko diduomenės transformacija: vietoj senųjų klano tipo giminių, jungusių tos pačios kartos asmenis, atsirado naujo tipo aiškiai struktūruota giminė, kurioje dominavo genealoginė paveldėjimo linija. Šie pokyčiai susiję su valdžios koncentracijos procesu atskirose didikų giminių šakose, o ją atspindi paveldimų giminės vardų („pavardžių“) bei genealoginės savimonės atsiradimas; 5) konkurencija Gediminaičių dinastijoje suteikė nemažai erdvės didikų valios pasireiškimui. XIV–XV a. LDK politinį gyvenimą lėmė ne tik dinastija, bet ir giminystės bei draugystės ryšių siejamos didikų grupės. [Iš leidinio]

ENThe dissertation defines the nobility concept and analyses the origins, composition and structure of the nobility of the Grand Duchy of Lithuanian (GDL) in the 14-15th c. The main conclusions: 1) lists of people who witnessed documents for the rulers help to distinguish a group of persons who were direct participants in the management of the state. The names of representatives of the same families are found in the lists throughout that period, which demonstrates the continuity of nobility; 2) analysis of sources and the political and social situation revealed a government run by nobles and its relationship with the Grand Duke. His need for the support of the nobility is evident from an analysis of the personal details of key local government officials (elders). These positions were assumed by those who owned patrimonial estates in the delegated territories; 3) a prosopographic analysis of the nobility demonstrated that a structural precondition of nobility rule was family. Functional public relations were established on the family basis and consolidated influence of individual nobles in state life; 4) change in political conditions led to the transformation of nobility in the 15th c.: old clan-type families uniting persons of the same generation were replaced by a new type of clearly structured family with a genealogical heritage line. These changes are related to the process of concentration of power in separate branches of noble families. Such power is represented by the advent of inheritable clan/family names (surnames) and genealogical self-awareness; 5) competition in the dynasty of Gediminas provided ample scope for the nobility to assert itself. In 14-15th c. GDL political life was determined not only by the dynasty but also by nobility groups related by family and friendship ties.

Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10126
Updated:
2014-02-07 20:09:21
Metrics:
Views: 31
Export: