Lietuvos istorija. T. 6, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos istorija. T. 6, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais)
Alternative Title:
History of Lithuania. Vol. 6
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015.
Pages:
648 p
Notes:
Bibliografija ir rodyklės.
Contents:
Įvadas — I. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1588-1733 metais: teritorija, gyventojai, valstybė : 1. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje : 1.1. Valstybių sąjungos pobūdis ; 1.2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suverenumo problema - tarp valstybės ir provincijos ; 2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija : 2.1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinė raida 1588-1733 metais ; 2.2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas. Vietinės valdžios pareigūnai ir institucijos ; 2.3. Žemės ir provincijos ; 2.4. Žemėvaldos struktūra ; 2.5. Kraštovaizdžio pokyčiai ; 3. Gyventojai : 3.1. Demografinė raida. Demografinės krizės ; 3.2. Gyventojų judėjimas: vidaus ir išorinė migracija ; 4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo sistema : 4.1. Bendros su Lenkija valdymo institucijos ; 4.2. Teisė ir teismai ; 4.3. Karinė organizacija ; 4.4. Iždas ; 4.5. Pinigai, monetarinė sistema, pinigų kalyklos — II. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė Baroko amžiuje : Visuomenės struktūros ; 1. Luomai ir luominės institucijos : 1.1. Visuomenės luominė struktūra ; 1.2. Bajorai - luomo struktūra ; 1.3. Didikai. Didikų grupuotės ; 1.4. Bajorija ; 1.5. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta - valstybės suverenas ; 1.6. Miestiečiai ; 1.7. Valstiečiai ; 2. Visuomenės konfesinė sandara : 2.1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfesinė įvairovė. Esminiai pokyčiai ; 2.2. Katalikai: bendruomenė ir Bažnyčia ; 2.3. Reformacijos tąsa Lietuvoje (XVI a. pabaigoje - XVII a. viduryje) ; 2.4. Kontrreformacija ir religiniai suvaržymai ; 2.5. Protestantų bendruomenės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ; 2.6. Bažnytinė unija (1596 m.). Stačiatikiai ir unitai ; 2.7. Sentikių atvykimas į Lietuvą ; 2.8. Nekrikščioniškos bendruomenė.3. Visuomenės etnolingvistinė sandara : 3.1. Tautos ir etninės grupės ; 3.2. Lietuviai ; 3.3. Mažosios Lietuvos lietuvininka ; 3.4. Rusenai - baltarusių tautos formavimosi procesas ; 3.5. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lenkai ; 3.6. Atvykėliai: vokiečiai, škotai, italai ; 3.7. Nekrikščioniškos etnokonfesinės grupės: žydai, karaimai, totoriai ; 3.8. Čigonai — III. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė raida 1588-1733 metais : Geopolitinė aplinka ; 1. Lietuva kovų dėl regioninės hegeminijos metais (1588-1648 m.) : 1.1. Vazų dinastija ; 1.2. Laikotarpio ginčas - "tarp laisvės ir karaliaus" (inter libertatem ac maiestatem ) ; 1.3. Kovos dėl dominavimo Baltijos jūros regione (dominium maris Baltici) ; 1.4. Kovos dėl hegemonijos Rytų Europoje ; 1.5. "Auksinė taika" (1635/8-1648 m.) ; 2. XVII amžiaus vidurio sukrėtimai (1648-1668 m.) : 2.1. Didikų grupuočių varžybos (1648-1655 m.) ; (1648-1654 m.) ; 2.3. Karo su Maskva pradžia (1654-1655 m.) ; 2.4. "Tvanas": karas su Švedija (1655-1660 m.). Kėdainių sutartis 1655 m. ; 2.5. Nemėžio paliaubų su Maskva 1656 m. lapkričio 3 d. sutartis ; 2.6. Karo su Maskva atsinaujinimas (1658-1667 m.) ; 2.7. Bandymai reformuoti valstybę ; 3. Valdovai "Piastai" ir didikų giminių hegemonijos Lietuvos didžiojoje Kunigaikštystėje (1669-1697 m.) : 3.1. Valdovai „Piastai“. Mykolas Kaributas Višnioveckis (1669-1673 m. ) ; 3.2. Vienos didikų giminės hegemonijos sistema. Pacų hegemonija (1669-1682 m.) ; 3.3. Bandymas nuversti Mykolą Kaributą Višnioveckį (1671-1672 m.) ir Lietuva ; 3.4. Karas su Turkija (1672-1676 m.) ; 3.5. Jonas III Sobieskis ir Pacų opozicija ; 3.6. Vėl karas su Turkija (1683-1699 m.). 1683 m. Vienos mūšis ; 3.7. Sapiegų hegemonija (1682-1697 m.) ; 3.8. 1696-1697 metų tarpuvaldis.4. Suverenumo krizė (16697-1733 m.) : 4.1. Respublikos asmeninė unija su Saksonija ; 4.2. Augusto II įsitvirtinimas Lenkijos ir Lietuvos valstybės soste (1697-1699 m.) ; 4.3. Lietuvos vidaus karas (1697-1702 m.) ; 4.4. Didysis Šiaurės karas Lietuvoje (1700-1709 m.) ; 4.5. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pokarinio atsigavimo metais (1709 m. pabaiga-1733m.) — Pagrindiniai šaltiniai ir literatūra — Asmenvardžių rodyklė — Vietovardžių rodyklė — Iliustracijų sąrašas.
Keywords:
LT
Istorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL).
EN
Lithuania; History.
Summary / Abstract:

LTŠeštajame tome aptariamas ilgasis Lietuvos istorijos XVII amžius (1588–1733 metai), beveik sutampantis su Baroko epocha Lietuvos istorijoje ir apimantis didesnę dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo jungtinėje su Lenkijos Karalyste valstybėje. Pasirinkimą išskirti šią Lietuvos istorijos atkarpą lėmė susitelkimas ne į politinius įvykius, bet į Lietuvos valstybėje gyvenusios visuomenės gelmėse vykusius vidinės raidos procesus. Pirmoji chronologinė riba aiškintina galutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luominės sanklodos susiklostymu, kurio atspindys teisės sistemoje buvo 1588 m. pradžioje patvirtintas Trečiasis Lietuvos Statutas. Paskutiniais XVI a. dešimtmečiais Lietuvoje pradėjo skleistis ir pirmieji Baroko epochos kultūros pradmenys, kurie netrukus – XVII a. pradžioje – įsivyravo visose Lietuvos visuomenės dvasinės ir materialinės kultūros sferose, persmelkė visą Lietuvos visuomenę, visus jos luomus, apėmė ne tik „vakarietišką“ – katalikišką ar pasidavusią Reformacijos įtakai jos visuomenės dalį, bet ir stačiatikišką, rusėnišką. Baroko epocha į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atėjo nevėluodama, visuomenę paveikė ir įsitvirtino giliau nei ankstesnės Europai būdingos civilizacinės epochos. Aptariamą laikotarpį užbaigia XVIII a. ketvirto dešimtmečio pradžia, kai Lietuvoje pasirodė pirmieji Apšvietos epochos atėjimą, permainų pradžią rodantys ženklai.Knygoje aptariama Lietuvos valstybingumo raida, pastangos apginti Lietuvos valstybinio savarankiškumo raiškos erdvę ir jos piliečių – bajorijos suverenias teises, įtvirtinti realų, o ne deklaratyvų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą su Lenkijos Karalyste bendroje unijinėje valstybėje. Daug dėmesio skiriama valstybės teritorinei raidai, demografiniams procesams. Parodomi pokyčiai valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veikloje, reformų ribotumas, stiprėjančios valdymo institucijų krizės apraiškos. Antroje dalyje apibūdinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės luominė sankloda, nušviečiamos visuomenės konfesinės ir etninės sudėties permainos. Reformacijos saulėlydis, Kontrreformacijos ir Katalikiškosios reformos pergalė, 1596 m. Breste sudaryta bažnytinė unija, po kurios nuo Stačiatikių bažnyčios atskilo ir susiformavo Romos popiežiaus autoritetą pripažinusi unitų Bažnyčia, etnolingvistiniai pokyčiai, Lietuvos ir Lenkijos visuomenių suartėjimas, vykęs per pusantro šimtmečio bendro gyvenimo unijinėje valstybėje metų, skatino ir visuomenės tapatybės, pilietinės ir etninės savivokos pokyčius, kurie iš esmės pakeitė Lietuvos visuomenę. Trečioje dalyje apibūdinamos esminės permainos geopolitinėje aplinkoje, kurioje teko gyvuoti Lenkijos ir Lietuvos valstybei. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje ji pretendavo į regioninę hegemoniją, o aptariamo laikotarpio pabaigoje svarbiausia, nors nepakankamai visuomenės įsisąmoninta, problema tapo jos suverenumo gynimas. [Anotacija knygoje]

ISBN:
9955584912 (bendras); 9786098183078 (T. 6)
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/76949
Updated:
2022-01-30 17:29:07
Metrics:
Views: 58    Downloads: 2
Export: