Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos genezė ir ankstyvosios Lietuvos vardo etimologijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kilmės iš romėnų teorijos genezė ir ankstyvosios Lietuvos vardo etimologijos
Alternative Title:
Genesis of the Roman descent of Lithuanians theory and the early etymologies of Lithuania’s name
In the Journal:
Senoji Lietuvos literatūra . 2004, 17, p. 245-269. Literatūros istorija ir jos kūrėjai
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Albertas Goštautas; Janas Dlugošas; Krokuvos universitetas; Lietuva; Lietuvių kilmė iš romėnų; Lietuvos metraščiai; Lietuvos vado etimologija; Motiejus Miechovietis; Pilypas Kalimachas Buonaccorsis; Romėnų kilmės lietuvių teorija; Vardo etimologija; XV-XVI amžių Lietuvos istorija
EN
15-16th century Lithuanian history; Albertas Goštautas; Etymology of Lithuanian's name; Etymology of the name; Filippo Buonaccorsi, called Callimachus; Jan Dlugosz; Lithuania; Lithuanian chronicles; Maciej from Miechow; Roman descent Lithuanians theory; The Roman descent of Lithuanians; University of Krakow
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama keletas menkiau ištirtų lietuvių kilmės iš romėnų teorijos aspektų: apžvelgiama minėtos teorijos genezė nuo jos ištakų iki Lietuvos metraščių ir aptariamas šiuos kilmės aiškinimus neišvengiamai lydėjęs etimologijų kūrimas. Pagal nuo Antikos nusistovėjusį kanoną apibūdinant etnosą derėjo nurodyti etnoso kilmę, pasakyti, iš kur buvo ateita ir pateikti etnoso / šalies pavadinimo etimologiją. Tokie aprašymai (lot. origo gentis) buvo sudėtinė epinių, etnografinių, istoriografijos, biografistikos veikalų ir net dokumentų dalis. XV-XVI a. sandūros raštijoje galima stebėti etimologijų „sprogimą“. Autoriaus teigimu, Lietuva šiuo požiūriu yra savotiškas fenomenas Europos kontekste. Lietuvių sukurta imperija amžininkams imponavo, magėjo paaiškinti jos kilmę. Anot Goštauto, valdant Kazimierui Jogailaičiui, Lietuva netgi vadinta „antrąja Graikija“. Pagrindiniai etimologijų pateikėjai buvo Dlugošas, Kalimachas, Miechovietis, Decijus, Erazmas Stella, Simonas Grunau, Bernardas Wapowskis – daugiausia su Krokuvos akademine terpe susiję žmonės. Jų kūryba sutampa su Krokuvos universiteto klestėjimu XV a. antroje – XVI a. pirmoje pusėje. Tuo metu fiksuojamas lietuvių studentų „antplūdis“, suintensyvėję Vilniaus ir Krokuvos kultūriniai kontaktai. Lietuvos ir Lenkijos unija skatino lenkų elito susidomėjimą Didžiąja Kunigaikštija. Šie sutapimai savotiškai paaiškina etimologijų ir apskritai etnogenetinių teorijų kūrimo intensyvumą. Kalbant apie metraščių origo gentis versiją labai svarbi aplinkybė – pakankamai gausaus kultūrinio elito atsiradimas.

ENThe paper analyses several less investigated aspects of the theory of Roman descent of Lithuanians: the overview of the genesis of this theory from its sources till Lithuanian chronicles and the discussion of the process of creating etymologies. According to the canon established since antiquity, the description of ethnos had to include the origins of ethnos, the indication where it came from and the presentation of the etymology of the name of ethnos/country. These descriptions (Lat. origo gentis) were an integral part of epic, ethnographic, historiographical and biographistical treatises and even documents. The etymology boom could be observed in the writings at the turn of the 15th and 16th c. Lithuania is a peculiar phenomenon in the European context in this respect. The empire created by Lithuanians impressed its contemporaries, thus its origins had to be explained. According to Goštautas, Lithuania was even called “a second Greece” during the rule of Casimir Jagiellon. Among the main presenters of etymologies there was Jan Długosz, Philippus Callimachus, Matthias from Miechow, Trajan Decius, Erasmus Stella, Simon Grunau, Bernard Wapowski – persons largely related to the Krakow academic milieu. Their works coincide with the prosperity of the University of Krakow in the second half of the 15th c. – the first half of the 16th c. It was the time of the increasing number of Lithuanian students and intensified cultural contacts between Vilnius and Krakow. The Polish-Lithuanian Commonwealth encouraged the Polish elite to become interested in the Grand Duchy of Lithuania. Concerning the version of origo gentis of chronicles, a very important circumstance was the emergence of rather abundant cultural elite.

ISSN:
1822-3656, 9955475692
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20150
Updated:
2018-12-17 11:24:13
Metrics:
Views: 17    Downloads: 8
Export: