Linksniavimo paradigmų formavimasis vaiko kalboje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Linksniavimo paradigmų formavimasis vaiko kalboje
Alternative Title:
Declensional paradigms in child language acquisition
In the Journal:
Lituanistica . 2001, Nr.3, p. 58-68
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Lietuvių kalba; Kalbotyra (lingvistika); Filologija; Linksniai; Gramatika; Mokymas
EN
Lithuanian language; Linguistics; Philology; Case; Grammar; Teaching
Summary / Abstract:

LTDarbe aprašoma, kada ir kaip lietuvio vaiko kalboje formuojasi daiktavardžio linksniavimo paradigmos; aiškinamos ir interpretuojamos „klaidos“ (tai, kas neatitinka suaugusiųjų kalbos modelio), nustatomos jų priežastys. Darbe mergaitės, vardu Rūtos, kalbos duomenys lyginami su tipologiškai artimų kalbų (pvz., latvių bei rusų) vaikų kalbos duomenimis. Dabartinėje lietuvių kalboje skiriamos 5 linksniuotės: (i)a, (i)u, (i)o, ė ir i. Kiekvienoje linksniuotėje pagal atskirų linksnių formų ypatybes skiriamos linksniavimo paradigmos (viso 12). Rūtos ir mamos kalboje gausiausiai ir dažniausiai vartojamos 1-oji, 3-ioji – vyriškosios giminės, 6-oji, 8-oji – moteriškosios giminės paradigmos. Kelių paradigmų dominavimą Rūtos ir mamos kalboje lėmė dažnas deminutyvų vartojimas. Šie žodžiai yra tik 1-osios, 3-iosios ir 8-osios paradigmos. Dažnosios paradigmos (1-oji, 3-ioji, 6-oji) yra ir produktyvios – tai liudija Rūtos kalbos okazionalizmai. Nedažnosios paradigmos vartojamos labai retai. Vadinasi, Rūta supaprastina savo kalbą ir išvengia galūnių gausos. Rūtos kalbos faktai patvirtina hipotezę, kad linksnį vaikas įsisavina anksčiau nei sudėtingą paradigmų sistemą. Rūta gali pavartoti taisyklingą linksnį, tačiau netinkamos paradigmos galūnę. Rūtos kalboje reiškinys, kai maišomos linksnių galūnės, fiksuojamas tarp dažniausių paradigmų, ypač 1-osios, 3-iosios, 6-osios. Tyrimas parodė, kad kalbos sistemos paprastinimas gali vykti ankstyvuoju kalbos įsisavinimo laikotarpiu, tik tokio reiškinio priežastys, matyt, skiriasi nuo tų, kurios egzistuoja suaugusiųjų kalboje.

ENThe case endings did not appear completely simultaneously in all the declensional paradigms. The most frequent paradigms used in Rūta's and her mother's speech are: 1 (-as), 3 (-is) both of the masculine gender, 6 (-a), 8 (-ė) both of the feminine gender. The domination of only a few paradigms was caused by the usage of diminutives. These words are only 1, 3, 8 paradigms. The most frequent paradigms are productive as well. That was confirmed by Rūta's new words, which have a form similar to nouns, but have no meaning. She produses these words just once in different speech situations. Mostly they are similar to diminutives, which are the most frequent Rūta's words. Infrequent paradigms are used very rarely. They do not reach the rate of even 1%. It means that Rūta's choice of only a few paradigms makes the language system simpler. She doesn't need to use numerous endings. Rūta's data confirm the assumptions that a child acquires the case system earlier than the complicated system of paradigms. [From the publication]

ISSN:
0235-716X, 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13144
Updated:
2018-12-17 10:52:01
Metrics:
Views: 14    Downloads: 11
Export: