The Swastika in Lithuania : the horizon of the 13th and 14th centuries

LTStraipsnis skirtas svastikai, ja paženklintiems arba svastikos formą turintiems daiktams, kurie priklauso XIII– XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio horizontui. Ieškoma atsakymo į klausimą, koks jis – universalus ženklas ir simbolis – senovės lietuvių kultūros ir religijos terpėje, kokių būta svastikos formų ir ją lydinčių mitinių reikšmių. XIII–XIV a. archeologinėje medžiagoje svastikos nėra gausios, tačiau užima reikšmingą vietą. Jos ženklina tokius vienetinius apeiginius daiktus kaip Vilniaus Gedimino pilies kieme rastas raginis dviašmenis kirvis (1 pav.) ir tokius brangius dirbinius kaip Kernavės (Kriveikiškio) kapinyno kapuose rasti sidabro lydinio žiedai. Apskritai svastika buvo ženklinami ir kasdienei apyvokai, ir šventėms (ar konkrečioms apeigoms) skirti daiktai, pagaminti iš rago, medžio, molio, spalvotų metalų (2–6, 10, 11 pav.). Tačiau ženklas turėjo skirtingas formas, jo vaizdavimo kanono nebūta (7–9 pav.). Beje, svastikos statiniai ant vienpusių daiktų vienodai dažnai buvo kreipiami abiem kryptimis, o ant dvipusių daiktų svastika vienu metu žiūrėjo į abi puses, kas pasakytina ir apie sutampančius veidrodinius jos atvaizdus.Reikšmingi taip pat gali būti tyrinėjant ženklo braižymo schemą išryškėję skirtumai – ant rago ir medžio svastikos raižytos bent jau trejopai (12 pav.): 1) Kryžmos viena su kita stačiu kampu buvo kryžiuojamos paprastai, ir tai yra pirminė, bene labiausiai paplitusi, forma, kuri nuolat kartojasi XIX a. – XX a. pirmosios pusės etnografinėje medžiagoje; 2) Prie vienos iš kryžmų buvo jungiamos kitos kryžmos pusės – ši forma artima daugiausia iš vytinių juostų ir kitų archeologinių bei etnografinių objektų žinomiems pusinės svastikos variantams; 3) Visos keturios svastikos alkūnės iš centro buvo rėžiamos atskirai, ir ši svastikos schema iš esmės skiriasi nuo pirmųjų dviejų. Tokia forma artima svastikai, kurios centre buvo paliekamas tuščias įrėmintas plotas, o tai yra vienas iš dviejų Saulės ženklo tipų. Svastika paženklintų arba svastikos formą turinčių daiktų kontekstuose išniro du XIII a. lietuvių panteono dievai suverenai – Perkūnas ir Kalvelis. Tai patvirtina genetinį svastikos ryšį su baltų ir senovės lietuvių religinei tradicijai būdingu ugnies ženklu – lygiakraščiu kryžiumi. Nėra pagrindo manyti, kad du arba keturi jo statiniai keistų simbolinę reikšmę. Tačiau papildomą apsauginę funkciją teikė viso šio ženklo pasukimas 45 laipsnių kampu. Ryšys su ugnimi ir Perkūnu senovės lietuvių svastiką skiria nuo universalaus simbolio. Šiandien dar trūksta duomenų pasakyti, ar šis skirtumas kilo kitados svastikai su soliarine simbolika patekus į baltiškąją terpę, ar yra nepriklausomos šio ženklo, pažįstamo visoms indoeuropiečių ir daugeliui kitų kultūrų, raidos pasekmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Ugnies kryžius; Svastika; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilniaus pilys; Kernavės archeologinė vietovė; Bajorų kapinynas; Baltic mythology; Cross of fire; Swastika; Vilnius Castles; Kernavė archaeological site; Bajorai Cemetery.

ENThe paper focuses on the swastika, artefacts of antler, wood, metal and clay marked with the swastika, and swastika-shaped items from the 13th and 14th centuries in the Grand Duchy of Lithuania. An answer is sought to the question what the swastika, a universal sign and symbol, represented in ancient Lithuanian culture and religion, and what kinds of shapes and accompanying mythological meanings it possessed. It is concluded that in the 13th and 14th centuries, the swastika did not have a canon of representation, and its perpendiculars on one-sided items faced in one or the other rotary direction (clockwise or anti-clockwise), while on two-sided ones they faced in both directions simultaneously. Two Lithuanian gods, Perkūnas (Thunder) and Kalvelis (Blacksmith), emerged in the explored contexts of items marked with a swastika. This confirms the genetic connection between the swastika and an equilateral cross, the sign of fire or Thunder, characteristic of the Baltic and ancient Lithuanian religious tradition. To date, there is no reason to believe that the perpendiculars could change the symbolic meaning. [From the publication]

• Atrastoji Kernavė : Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas / sudarytojai. Vilnius : Petro ofsetas ; 2017. 238 p.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Devynios absoliučios datos iš Gedimino kalno tyrimų / Ramūnas Šmigelskas. Archaeologia Lituana. 2018, t. 19, p. 100-119.
• Iš archeologo užrašų / Adolfas Tautavičius ; sudarytojas Gintautas Striška. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016. 223 p.
• Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje : monografija / Gintautas Vėlius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 112 p.
• Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos / Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius. Archaeologia Lituana. 2019, t. 20, p. 75-115.
• Laidosena viduramžių Lietuvoje : mirusiųjų deginimo paprotys : disertacija / Gediminas Petrauskas. Vilnius, 2017. 1 pdf (481 p.).
• Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas / [sudarytojos Birutė Kulnytė, Elvyda Lazauskaitė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015. 384 p.
• Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika / Vytautas Tumėnas. Vilnius : Diemedis, 2002. 278 p.
• Livonijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijai: kryžkeliai XIV a. II pusės–XV a. Lietuvos kapuose / Eugenijus Svetikas. Lituanistica. 2007, Nr. 1, p. 51–65.
• Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologiniais duomenimis : disertacija / Irena Kaminskaitė. Vilnius, 2017. 1 pdf (685 p.).
• Mitologija ir politika: Vilniaus įkūrimo mitas kaip politinis pasakojimas / Vytautas Ališauskas. Senoji Lietuvos literatūra. 2014, 37 p. 15-66.
• Perkūnakiemio mitų pėdsakais / Vykintas Vaitkevičius. Tautosakos darbai 2008, 36, p. 51-63.
• Perkūno nutrenkto medžio motyvas : sąsajos su vestuviniais papročiais / Rokas Sinkevičius. Tautosakos darbai 2018, 56, p. 84-109.
• Pilies kalno šiaurinės papėdės užstatymo raida pagal archeologinių tyrimų duomenis / Gintautas Striška. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje : 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. P. 159-181.
• Simbolių archeologija: XIII-XIV a. įvijų ornamentas / Vykintas Vaitkevičius. Būdas. 2023, Nr. 3 (210), p. 1-11.
• Tarp kasdienybės ir prabangos: restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai / sudarytojas Arūnas Puškorius. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011. 127 p.
• Traidenis : monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje, (1268-1282) / Artūras Dubonis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 242 p.
• Ugnies metaforos : lietuvių ir latvių mitologijos studija / Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Liet. literatūros ir tautosakos inst., 2001. 204 p., [4] iliustr. lap.
• Universalusis svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje / Audronė Bliujienė. Liaudies kultūra. 2000, Nr. 4, p. 16-27.
• Vietinio ir tarpkultūrinio požiūrio siejimo aktualumas svastikos šiuolaikinės sampratos tyrimuose / Vytautas Tumėnas. Tradicija ir dabartis. 2015, 10, p. 105-124.
• Vilniaus apylinkių padavimai / parengė Beata Piasecka, Ida Stankevičiūtė, Vykintas Vaitkevičius. Tautosakos darbai 2007, 33, p. 198-247.
• Vilniaus įkūrimas / Gediminas Vaitkevičius. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
• Vilniaus žemutinės pilies teritorijos užstatymo raidos dendrochrologiniai tyrimai = Dendrochronological investigations of Vilnius' lower castle site / Rūtilė Pukienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas Europinės patirties kontekste : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, 2006 m. spalio 11-12 d. / sudarytojai Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2009. P. 89-96.
• XIII a. II p. polichromuoto balno iš archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tyrimai ir konservavimo problematika / Deimantė Baubaitė, Rūtilė Pukienė, Medeina Steponavičiūtė. Restauravimo slėpiniai: kūrinių kelias į gyvajį meno vertybių pasaulį : Lietuvos restauratorių konferencijos pranešimų rinkinys, Vilnius, 2016 m. rugsėjo 7-8 d. / sudarytojai Rūta Kasiulytė, Vytautė Lukšėnienė, Robertas Švelnikas. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2016. P. 19-26.
• XIII a. Lietuvos valstybinės religijos bruožai / Daiva Vaitkevičienė, Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2001, t. 21, p. 311-334.
• XIII-XIV amžiaus Kernavės keramika / Dovilė Baltramiejūnaitė. Archaeologia Lituana. 2016, t. 17, p. 112-141.