LTStraipsnyje apžvelgiami 2006-2009 m. Bajorų kapavietėje vykdyti archeologiniai kasinėjimai. 1994-aisiais greta Bajorų kapinių dirbant žemės ūkio darbus buvo atrastas ietgalis. 1995 m. šioje vietovėje atlikti žvalgomieji kasinėjimai, o jų metu aptikti radiniai – kremuoti kaulai, keramika, smulkūs metalo fragmentai perduoti saugoti Vytauto Didžiojo Karo Muziejui. Per 2006-2009 m. vykdytus kasinėjimus, buvo atkasta virš 270 kv. m. teritorija, atlikti žvalgymai naudojant metalo detektorių. Seniausi archeologiniai titnago radiniai datuoti mezolito – ankstyvojo neolito laikotarpiu. Akmens amžiui priskirti nedidelis ovalo formos titnago kirvukas, peiliai, gremžtukai ir kt. Nustatyta, kad įrankiai buvo naudoti, daugelis nukentėjo nuo ugnies. Kiti radiniai datuoti XIV-XV a. Kasinėjimų metu surinkta 10,85 kg osteologinės medžiagos, kuri leido sužinoti, jog čia laidoti įvairaus amžiaus žmonės – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Viso aptikta 2113 geležies, bronzos, alavo, sidabro, stiklo, molio ir akmens dirbinių. Kai kuriuos pavyko identifikuoti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Bajorų kapavietė išsiskiria puikiai sudaryta stratigrafija ir planigrafija, dėl ko galima nagrinėti kolektyvinio laidojimo tendencijas ir principus krikšto išvakarėse ir pirmaisiais dešimtmečiais po jo. Bajorų kapinynas išsiskiria ir tuo, jog jis įkurtas šventu laikytu ežero pakrantėje, kas veikiausiai buvo būdingas XIV-XV a. kapaviečių bruožas.