Development of Lithuanian dialects in the active Baltic-Slavic contact zone: signs of the decay of morphological structure

ENThis article presents sociolinguistic research of the Southern Aukštaitian subdialect of Lithuanian spoken on both sides of the border between Southeastern Lithuania and Northwestern Belarus. It should be noted that the Lithuanian dialect no longer forms a homogeneous area, as it is losing out to Belarusian, which is called po prostu in the studied areas. When the Lithuanian dialect lost its function, many Lithuanian speakers switched to the Belarusian dialect alone. The change of languages in the same areas over two or three generations has led to a very close relationship between the languages. The object of the investigation is two linguistic borderland areas: the first one includes 17 points of the southeastern borderland of Lithuania from Atlas of the Lithuanian Language (LKA) and the second one is comprised of four points, which constitute the continuation of Southern Aukštaitian beyond the borders of Lithuania. The material covers almost seven decades, from the second half of the 20th century to the second decade of the 21st century. The aim of the study is to analyse the most important changes in the morphological system of the Southern Aukštaitian dialect used in the two areas. The article analyses the changes of contact origin, which have occurred in the Lithuanian language systems of nouns and verbs at the morphological level. Due to constant interaction with Slavic languages, the Lithuanian dialect has undergone complex degenerative changes in its grammatical structure. The language processes are analysed using the apparent-time method (Labov 1963): the current language of three generations of informants is studied and compared. Keywords: Southern Aukštaitian subdialect of Lithuanian, local Belarusian dialect po prostu, interference at morphological level, language contacts.

• Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje. Acta linguistica Lithuanica 2014, 70, 82-104.
• Daiktavardžių darybos raida.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
• Etnolingvistinė Rytų Lietuvos gyventojų raida: XVII a. antroji pusė - 1939 m. : istorinė-geografinė analizė. Vilnius : Inforastras, 2004. 122 p.
• Fonetinės slavizmų ypatybės ir jų raida rytinėse lietuvių šnektose. Vilnius, 1999. 116 lap.
• Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje.. Lietuvių kalbotyros klausimai 1997, 37, 185-195.
• Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose (XX a. II pusė - XXI a. pradžia). D. 1. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 259 p.
• Kalbų paplitimas Rytų Lietuvoje. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 108-114, 864-866, 965-967.
• Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių.. Lietuvių kalbotyros klausimai 1994, 34, 97-106.
• Kodų kaita joniškiečių šnekamojoje kalboje.. Kalbotyra, 1998, 47 (1), 131-142.
• Kodų kaita lietuvių tarmėse. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2006, 141-147.
• Kodų kaitos funkcijos Pietryčių Lietuvos diskurse. Linguistica Lettica 2022, 30, 238-275.
• Lietuvių kalbos istorija. T. 2, Iki pirmųjų raštų.. Vilnius : Mokslas, 1987. 304 p.
• Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 1994-2002. 2 t. (302, 400 p.).
• Pelesos šnektos balsinės fonemos ir jų variantai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 273 p.
• Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki.. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2006, 80-86.
• Pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje: kalbų sąveikos padariniai. Respectus philologicus 2010, 18 (23), 223-234.
• Pietvakarinio Lietuvos paribio šnektos ir slavų kalbos. Acta Baltico-Slavica 2006, 30, 391-402.
• Ramaškoniškių šnekos kodų kaita. Kalbos kultūra 2006, 79, 161-172.
• Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 228 p.
• Ramaškonių šnektos tekstai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 329 p.
• Tarpetniniai lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953-1959 m.. Istorija 2010, 77, 42-51.
• The Borrowing domain in the South-Eastern border regions of the Lithuanian language. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 192-207, 303-305.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė. Tarmės - Europos tautų kultūros paveldas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015. P. 211-244.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai.. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.