Kodų kaita lietuvių tarmėse

LTStraipsnyje teoriniu aspektu aptariami kalbų sąveikos reiškiniai lietuvių tarmėse. Pabrėžiama, kad pakaitinis kalbų vartojimas, pagrindinė kalbų sąveikos sąlyga, priklauso nuo kalbų bendruomenių socialinio prestižo. Taigi lietuvių tarmių santykiai su kitomis kalbomis, visų pirma slavų, apibūdintini kaip substratiniai, slavų kalboms tapus superstratinėmis (pvz., gudų) arba adstratinėmis (pvz., lenkų). Tai ir lemia dvejopo tipo – silpnesnio ir stipresnio – vienos kalbos kitai poveikio apraiškas: pirmosios įvardijamos interferencijos terminu, antrosios – konvergencijos. Kalbų kontaktų intensyvumas nulemia kalbų skolinimosi procesus: neintensyvių kontaktų atveju skolinimasis dažniausiai apsiriboja leksikos lygmeniu, pasiskolintieji elementai neišvengiamai adaptuojami, o kontaktams intensyvėjant gausėja paveiktų kalbos lygmenų skaičius, bet pasiskolintieji elementai vis menkiau adaptuojami. Straipsnyje daroma išvada, kad tik įvertinus sociokultūrinį kontekstą ir atitinkamais metodais (pvz., socialinių ir teritorinių grupių, kalbos etnografijos, eksperimentinės fonetikos, kodų kaitos ir kt.) nustačius kalbų kontaktų pobūdį, galimas tikslesnis kalbų skolinimosi procesų ir jų rezultatų aiškinimas. Pateikiama pasiūlymų, kaip patobulinti lietuvių kalbos tarmių duomenų, jau sukauptų ir dar tik kaupsimų, analizę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kodų kaita; Tarmė; Kalbų kontaktai; Kalbų skolinimasis; Code switching; Dialect; Linguistic contacts; Linguistic adoption.

ENThe article presents a theoretical review on the interplay of languages in Lithuanian dialects. It is stressed, that alternative use of the language, which is the main condition for such interplay, depends on the social status of the language communities. The specific relationships of Lithuanian dialects with other languages, and first of all - with Slavic ones determine two kinds of the impact of one language onto another: the stronger and the weaker one. The former is termed interference and the later - convergence. The intensiveness of the contacts among the languages determines the process of the mutual borrowing. In the case of less intensive contacts, the borrowing is usually limited to the level lexis; the borrowed elements are inevitably adapted. And as the intensiveness of the contacts grows, the numbers of the affected levels of the language rise, but the borrowed elements are less adapted. The article concludes, that more accurate explanation of the processes of borrowing among the languages and their results is only possible after evaluation of the socio-cultural context and determination of the character of the contact between the languages with the help of relevant methods (such as the social and territorial groups, language ethnography, experimental phonetics, the alternation of codes, etc.). The study also provides suggestions on how to improve the analysis of the existing and prospective data on the Lithuanian dialects.

• Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 82-104.
• Fonetikos išlyginimas vykstant kodų kaitai / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 80, p. 57-79.
• Kalbinis mandagumas nekilnojamojo turto skelbimuose: prašymai / Agnė Aleksaitė. Res humanitariae. 2022, t. 30, p. 26-47.
• Kalbų paplitimas Rytų Lietuvoje / Valerijus Čekmonas, Laima Grumadienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 108-114, 864-866, 965-967.
• Phonetische Konvergenz in einem Teil Südostlitauens / Nijolė Tuomienė. Slavistica Vilnensis. 2019, 64 (2), p. 114-127.
• Pietų aukštaičių patarmės paribiai: sintaksinių konstrukcijų kaita / Nijolė Tuomienė. Kalbotyra. 2019, t. 72, p. 87-106.
• Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.