Perifērisko lietuviešu izlokšņu kalki

LTStraipsnyje sinchroniškai aptariami Baltarusijoje Varanãvo r. esančių izoliuotų Ródūnios, Žirmūnų, Pigkių ir Ramaškonių lietuvių šnektų vertiniai iš vietinės baltarusių kalbos. Bandoma atskleisti bei identifikuoti periferinėse šnektose gyvuojantį ir vis labiau įsigalintį baltarusizmų sluoksnį. Darbe aptariami leksikos, reikšmės arba semantiniai vertiniai. Dvikalbiai Varanãvo šnektų lietuviai baltarusių kalbos raiškos priemones pradeda tapatinti su savomis, jas lengvai įterpia į lietuvių kalbą. Dvikalbystė pertvarko žmogaus mąstyseną, jis ima svetimus žodžius, žodžių junginius, įvairias sintaksines konstrukcijas, frazeologizmus suprasti kaip savus. Savo reikšme, neretai ir daryba, vertiniai yra analogiški su atitinkamais baltarusių kalbos žodžiais. Todėl nustatyti, kur yra vertiniai, o kur savarankiškai atsiradę žodžiai dėl baltų slavų kalbinių sistemų giminingumo ir darybinių bazių bei jų polinkių panašumo yra gana sudėtinga. Dauguma vertinių – aklai į lietuvių kalbą verčiami baltarusiški žodžiai, kurie atitinkamam lietuviškam žodžiui dirbtinai suteikia baltarusių kalbai būdingą savo reikšmę. Toji reikšmė primetama iš šalies, atimant ją iš atitinkamo lietuviško žodžio, kuris iš tikrųjų nėra baltarusiško žodžio semantinis atitikmuo. Toks lietuviškas žodis, neturintis savo baltarusiško reikšminio ekvivalento, šiose šnektose izoliuojamas ir pagaliau visai išnyksta. Dėl to skurdėja periferinių šnektų leksika, ardoma jų semantika, nutautinama lietuvių kalba, vyksta vienpusė dvikalbystė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai.

ENThe article discusses synchronically some translations from local Belarusian dialects into the isolated Lithuanian dialects of Ródūnia, Žirmnai, Plėkių and Ramaškonių (Varanãvas region of Belarus). The article seeks to identify the strong and still growing layer of Belarusian loanwords in these peripheral dialects. The bilingual speakers of Lithuanian dialects in the Varanãvas region of Belarus learn Belarusian at the same time as Lithuanian, so features of Belarusian are easily transferred into Lithuanian. Bilingualism affects a person’s thinking; he begins to feel that foreign words, combinations of words, various syntactic constructions and phrases of the other language are part of his own language. Because of the relatedness of the Baltic and Slavic language systems, it is often quite complicated to establish which words are loan-translations and which words have been formed through natural processes. Most of the loan-translations consist of Belarusian words that have been mechanically transformed into Lithuanian words, with the Lithuanian neologism artificially acquiring the same range of meanings that the source word had in Belarusian. Since the semantic value of the pre-existing Lithuanian word is not perfectly equivalent to that of the Belarusian import, in these isolated dialects the Standard Lithuanian word tends to be neglected and then finally to drop out of usage. Thus the peripheral dialects become lexically impoverished, their semantics is disrupted, the local dialect of Lithuanian is denationalised, and unidirectional bilingualism takes place (all Lithuanians also speak Belarusian, but no local Belarusians speak Lithuanian).

• Archajiškosios ir inovacinės veiksmažodžio ypatybės pietų aukštaičių patarmėje Baltarusijoje / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 70, p. 82-104.
• Ramaškonių lietuvių sala Baltarusijoje - pereinamoji kalbų zona / Nijolė Tuomienė. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 788-825, 941-943, 1053-1056.