Keletas naujesnių Punsko šnektos linksniavimo ir kirčiavimo ypatybių

LT1. Objektas. Punsko šnekta yra vakarinė pietų aukštaičių tarmės dalis, nuo pagrindinio tarmės ploto atskirta ne kalbos ypatybių, o valstybinės Lietuvos-Lenkijos sienos [...] Punsko apyllinkių gyventojai yra išlaikę lietuviškumą, kalbos ir kultūros tradicijų tęstinumą [...] Kaip ir kitos lietuvių kalbos tarmės, Punsko šnekta tebėra gyvai vartojama buityje. Tačiau tai, kad pastaruoju metu visi tarmės atstovai (išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus) Punsko apylinkėse jau yra dvikalbiai (moka ir lietuviškai, ir lenkiškai) ir kad bendrinė kalba daro mažesnį poveikį nei kitoms lietuvių kalbos tarmėms, šnektai suteikia specifiškumo. [...] Šiame straipsnyje lyginamos kai kurios Punsko šnektos vyresniosios, viduriniosios ir jaunesniosios kartų kalbos ypatybės, t. y. įsivedama sociolingvistinės dialektologijos dimensija - regimasis laikas (Labov, 1966). Lyginant trijų pateikėjų kartų kalbos duomenis, t. y. tiriant atitinkamos linksniavimo ar kirčiavimo ypatybės pokyčius regimuoju laiku, galima nustatyti dabar vykstančio kalbos kitimo kryptį bei intensyvumą, rasti ryšį su kitais vykstančiais kitimais. Taigi tiriamas ne diachroninės, o sinchroninės sociolingvistinės dialektologijos objektas - dabar vykstantys kalbos kitimai. Šiuo tikslu medžiaga autorės ir kitų rinkta 1989-1992 m. pagal Lietuviu kalbos instituto parengtą "Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programos" rankraštį (toliau - "Tarmių saveikos programa"). [...] Darbo tikslas - nustatyti, kokie pakitimai dabar vyksta Punsko šnektos daiktavardžių linksniavimo ir kirčiavimo sistemose. [...] [Iš teksto, p. 97-98].