Izoliuotų lietuvių šnektų vertiniai etninėse Lietuvos žemėse Baltarusijoje

LTEtninių Lietuvos žemių izoliuotos lietuvių šnektos Baltarusijoje - Lazūnai (Yvijos raj., Gardino sr.), Rodūnia (Varanavo raj., Gardino sr.), Ramaškonys (Varanavo raj., Gardino sr.), Apsas (Vidžių raj., Vitebsko sr.) ir kt. kone per šimtą pastarųjų metų trunkančiųnbaltarusių šnektų apsuptį, per Baltarusijos gyvenimo būdą, jos ūkio, buities, gamybinių santykių sistemą ir valstybinės valdžios politiką nuolat patiria sudėtingus struktūros pakitimus. Per maždaug keturiasdešimt paskutiniųjų metų mūsų vykdomų tų šnektų tyrinėjimų duomenys rodo, kad jos dar palyginti gerai turi (ar buvo) išsaugojusios pagrindinius savo kalbinės sistemos bruožus ir, atsispirdamos jas veikiančių baltarusių šnektų negatyvių jėgų įtakai, išlaikė net pačius archaiškiausius prigimtinius savo raiškos elementus (ypač senovines morfologines formas - senuosius vietininkus, atematinių veiksmažodžių reliktus, taip pat senąją lietuvišką leksiką ir kt.), kurių kitose mūsų šnektose Lietuvoje beturimi vos likučiai ar ir visai jau prarasti. Antra vertus, per visą savo kontaktų su baltarusių šnektomis laikq (ypač jų pradžioje) jos buvo patikimas šaltinis ir daugeliui baltarusių šnektų skolinių, ir vertinių iš lietuvių kalbos. Sakysime, ypač verti dėmesio tokie vertiniai kaip пятуxi (пятушкi) спяваюць СБГ IV 225 (apie piemenų suskirdusias kojas), kurių neabejotinas šaltinis yra lietuvių gaidžiai (gaideliai) gieda “t.p.” LKŽ III 18, 288; LKK XXX 155; LTT 1994: 63.

ENKad iš tikrųjų šis baltarusių pasakymas yra lituanizmas, gerai rodo čia vartojamas ne visuotinai baltarusių šnektose isigalėjęs daiktavardis певенъ 'gaidys', o rusų петуx. Vadinasi, baltarusių šnektos iš lietuvių perėmė šį pasakymą dar tada, kai žodžio певенъ čia jos dar net neturėjo, kai lietuvių šnektų asimiliacija jose dar tik formavosi ir kai asimiliuojamieji lietuviai šį lietuvišką pasakymą tepajėgė išsiversti tik į rusų kalbą. [Iš teksto, p. 185'.