Londono ir Oslo paveikslas: lietuvių kalbinis elgesys

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Londono ir Oslo paveikslas: lietuvių kalbinis elgesys
Alternative Title:
Picture of London and Oslo: language behavior of Lithuanian emigrants
In the Journal:
Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos [Oikos: Lithuanian migration and diaspora studies]. 2019, Nr. 27, p. 7-44
Keywords:
LT
Dabartinė emigracijos banga; Kalba; Kalbinis elgesys; Mažumos ir daugumos; Mažumos ir daugumos kalba; Sociolingvistika.
EN
Language of minority and majority; Language usage; Linguistic behavior; Minorities and majorities; Present wave of emigration; Recent emigration wave; Sociolinguistics; Verbal behavior.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje remiamasi duomenimis, surinktais įgyvendinant projektą „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015–2017, vadovė Meilutė Ramonienė, rėmė VLKK). Analizuojami giluminiai pusiau struktūruoti interviu iš Londono ir Oslo, po 10 interviu iš kiekvieno miesto (20 interviu – 20 tyrimo dalyvių: 8 vyrai ir 12 moterų). Tyrime dalyvavo tik dabartinės emigracijos bangos lietuviai. Atlikus tyrimą, prieita prie išvados, kad ir Londono, ir Oslo lietuviams būdingas toks pats kalbinis elgesys, kaip ir visoms kitoms mažumoms pasaulyje. Skirtumus nulėmė iš esmės šalies specifika, kurią niveliuoja megapolių daugiakultūriškumas ir gyvenamosios šalies kalba. Londono lietuviai emigruodami geriau ar prasčiau moka anglų kalbą, o Oslo lietuviai paprastai išvyksta tikėdamiesi išmokti norvegų kalbos jau gyvendami Norvegijoje. Londone iš esmės vyrauja dvikalbystė: lietuvių ir anglų kalba (išskyrus mišrias mažumų kalbų šeimas, kuriose kalbų gali būti daugiau), o Osle dažnai vyrauja trikalbystė: lietuvių, norvegų ir anglų kalba. Tiek šeimoje, tiek darbe dažna kodų kaita. Net ir namai nėra ta vieta, kurioje iš esmės vartojama lietuvių kalba, į namus yra smarkiai įsiskverbusios ir gyvenamosios šalies ar tarptautinės kalbos.Londone lietuviai darbe iš esmės kalba angliškai, Osle darbo kalba priklauso nuo sektoriaus. Osle galima gyventi ir dirbti be norvegų kalbos. Abiejuose miestuose ryškus kritiškas požiūris į lietuvių bendruomenes, dalyvavimą jų veikloje. Iš dalies ar net visiškai bendruomenių veiklą atstoja socialiniai tinklai, vienijantys pagal pomėgius ir gyvenimo būdą. Gyvenantieji Londone turi įvairių tautybių draugų ir bendrauja tiek lietuviškai, tiek angliškai. Situacija Osle kiek kitokia – ten gyvenantieji ilgiau turi draugų ir tarp lietuvių, ir tarp norvegų, ir tarp kitų tautų atstovų, o atvykusieji po 2008 m. iš esmės bendrauja su lietuviais arba su atvykėliais iš Rytų ir Vidurio Europos – dažnai rusų kalba. Dauguma kalbintų tyrimo dalyvių dažnai peržiūri lietuviškas naujienas internete, kad neatitrūktų nuo Lietuvos realijų. „Tikru“ skaitymu emigrantai laiko knygų skaitymą, bet tam nedažnai randa laiko. Vieni skaito tik lietuviškai, kiti – gyvenamosios šalies kalba, ir angliškai, rusiškai. Daugiausia tyrimo dalyviai rašo socialiniuose tinkluose, SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kitokio žanro tekstų gyvenime nelabai prireikia. Jei žmogus žiūri televiziją, tuomet žiūrėjimo kalbos priklauso nuo pomėgių, gyvenimo būdo ir kalbų mokėjimo. Gyvenantieji uždarai lietuvių bendruomenėje, labiau linkę žiūrėti lietuvišką televiziją, visi kiti – pagal pomėgius. Esant norui, šiuolaikinės informacijos technologijos leidžia susikurti „lietuvišką foną“. [Iš leidinio]

ENThis article is based on data collected in the project “Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas” (2015–2017, headed by Meilutė Ramonienė, supported by VLKK). Semi-structured qualitative interviews from London and Oslo were analyzed, 10 interviews from each city (20 interviews – 20 participants: 8 men and 12 women). Only Lithuanians of the current wave of emigration participated in the research. The study concluded that both London and Oslo Lithuanians showed the same linguistic behavior as other minorities in the world. The differences are basically determined by the countryʼs specificity, as modified by the multiculturalism of melagopolises and the languages of the country of residence. London Lithuanians are more or less proficient in English when emigrating, while Oslo Lithuanians emigrate hoping to learn Norwegian while living in Norway. Bilingualism is predominant in London: Lithuanian and English (with the exception of mixed minority language families using other languages); and Oslo is often dominated by trilingualism: Lithuanian, Norwegian, and English. Code change is common in both family and work. Even the home is not the place where the Lithuanian language is primarily used; at home emigrants use that country’s language or international languages. In London, Lithuanians speak English in the work environment; in Oslo, the working language depends on the sector. In Oslo you can live and work without Norwegian. In both cities, a critical attitude towards Lithuanian communities and their participation in their activities is expressed. Communitybased activities are partially or even completely changed by social networks that unite people on the basis of hobbies and lifestyles.Those who live in London have friends of different nationalities and communicate both in Lithuanian and English. The situation in Oslo is somewhat different: people who’ve lived longer have friends both among Lithuanians and among Norwegians and other nations. Those who emigrated after 2008 basically interact with Lithuanians or with emigrants from Eastern and Central Europe, with whom conversing in Russian is common. Most of the interviewed participants often follow Lithuanian news on the Internet so as not to miss what’s happening in Lithuania. Emigrants think that “real” reading is to read books. But they usually don’t find enough time to read books. Some of them read Lithuanian only; others read the language of their country of residence, or English or Russian. Most of the research participants do their writing in social networks, composing SMS messages and e-mails. If a person watches television, then the viewing languages depend on hobbies, lifestyle. and language skills. Those who live in a tightly connected Lithuanian community are more likely to watch Lithuanian television, otherwise they watch TV according to their hobbies. Modern information technologies make it possible to create a “Lithuanian background.”. [From the publication]

ISSN:
1822-5152; 2351-6461
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80763
Updated:
2020-05-01 06:59:10
Metrics:
Views: 68    Downloads: 5
Export: