Kretingos apskrities Darbėnų, Kartenos, Kretingos, Salantų valsčių asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai

LTStraipsnyje darybos atžvilgiu išanalizuoti Kretingos apskrities Darbėnų, Kartenos, Kretingos, Salantų valsčių Lietuvos žemės vardyno (1935–1939) anketose iš gyvosios kalbos užrašyti autentiški asmenvardinės kilmės agronimai. Atlikta analizė leido išryškinti iš tikrinių asmenvardžių sudarytiems kalbamojo ploto agronimams būdingus darybos būdus ir priemones, nustatyti jų produktyvumą. Gauti rezultatai lyginami su kitų regionų agronimų tyrimų duomenimis. Straipsnyje atkreiptas dėmesys ir į pamatinių asmenvardžių kilmę. Raktažodžiai: regioninė toponimija, agronimų daryba, agronimų kilmė, asmenvardžiai, tarpukario laikotarpis.

ENThe article is focused on the analysis of 216 agronyms (195 lexical units) from the districts of Darbėnai, Kartena, Kretinga, and Salantai of Kretinga County, derived from personal names and analysed from the morphological perspective of formation. The research material was collected from the interwar period Lithuanian ‘Land Names’ Questionnaires (1935–1939), one of the most important sources of toponyms based on spoken language. These questionnaires are of great scientific value as they reflect the authentic geographical and linguistic conditions of the regions, which remained unaffected by various phenomena (such as collectivisation, land development, Slavicisation, etc.). The derivational analysis shows that secondary agronyms dominate in the studied region (~98%), and most of them exhibit derivational features. Suffixal derivatives (~73% of the studied agronyms) are the most productive. Among nine Lithuanian (Baltic) suffixes (-alė, -ienos, -inas, -inė, -inės, -iškė, -iškės, -iškis, -ynas), -iškė and -inė, which indicate possessions, are the most derivational. Compound agronyms rank second in terms of productivity (~13%). Most of them are primarily formed from the genitive of a personal name and appellative. Prefixal derivatives (~5%), ending derivatives (~3%), compound agronyms (~3%), and primary agronyms (~1.5%) are less frequent in the studied area. There are also some hybrid-formation agronyms (formed with a suffix and a prefix).The agronyms studied are most often related to surnames and less frequently to first names and nicknames. Surnames are generally common in the same region. Some base personal names have been reconstructed. In terms of origin, most base personal names are derived from nicknames (~40%) or are of Christian origin (~30%). Keywords: regional toponym, formation of agronyms, personal names, interwar period.

• Asmenvardinės kilmės miškų vardai: vakarinių pietų aukštaičių regionas. Lituanistica 2019, 1, 30-38.
• Dėl agronimų darybos. Kalbų studijos 2006, 8, 27-30.
• Dėl Marijampolės apskrities agronimų - priesagos -in- vedinių. Acta linguistica Lithuanica 2012, 66, 81-98.
• Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai. Šiauliai, 2008. 238, [51] p., [2] žml. lap.
• Kretingos tarmės žodynas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011. XL, 510 p.
• Labūnavos krašto toponimija: lingvistinės įžvalgos. Lituanistica 2012, 2, 161-179.
• Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 497 p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių pavardžių susidarymas, XIII-XVIII a.. Vilnius : Mokslas, 1991. 319 p.
• Lietuvių pravardės.. Kaunas : AESTI, 1995. 464 p.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Lietuvos priesaginiai oikonimai. Vilnius, 1998. 133 lap.
• Lietuvos vietovardžių žodynas.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009-2018. t. (646, 520, 380 p.).
• Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai. Acta linguistica Lithuanica 2010, 62/63, 97-127.
• Priesaginės darybos lietuvių oronimai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 186 p.
• Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės. Lituanistica 2016, 2, 110-126.
• Šiaurės vidurio Lietuvos agronimai. Vārds un tā pētišanas aspekti 2004, 8, 80-89.
• Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai. Kaunas, 2005. 196 p. žml., diagr.
• Telšių rajono toponimų daryba. Kaunas, 2001. 160 lap.