Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a
Alternative Title:
Influence of Germanisation on the anthroponyms of Lithuania Minor in the 18th-19th centuries
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2016, 1, p. 106-131
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Asmenvardis; Dvikalbystė; Germanizacija; Lietuvininkų asimiliacijos procesas; Asmenvardžių variantai.
EN
Anthroponym; Bilingualism; Germanisation; Assimilation process of the Lietuvininkai; Versions of anthroponyms.
Summary / Abstract:

LTŠiais intensyvios globalizacijos laikais „pasaulio piliečiai“ ieško savo etninės kilmės šaknų. Net jeigu pats asmuo jau nebemoka kalbėti savo protėvių kalba arba jis net nežino, kokios tautybės jo protėviai buvo ir kokia kalba kalbėjo, juo labiau, jeigu ta kalba jau apskritai nebevartojama, patikimų duomenų apie to asmens etninę kilmę, konkretaus arealo gyventojus (jų etninę struktūrą, kalbą, išsaugotą ar prarastą tautinį tapatumą) teikia tame areale tam tikru laikotarpiu funkcionavusių asmenvardžių, užrašytų vardyno šaltiniuose, tyrimas. Įvairūs to paties asmenvardžio grafiniai, fonetiniai ir struktūriniai variantai yra tų asmenvardžių funkcionavimo tam tikru laikotarpiu sąlygų (kalbinių ir nekalbinių) liudininkai. Tyrimu patvirtinta, kad Mažosios Lietuvos (Įsruties ir Ragainės apskričių) gyventojų asimiliacijai lemiamą vaidmenį turėjo dvikalbystės situacija. Nustatyta, kad tokia situacija tiriamame regione (Įsruties ir Ragainės apskrityse) vyravo net iki XIX a. pabaigos. Asmenvardžių variantų analizė liudija superstratinį vokiečių kalbos tarmių poveikį vietinių gyventojų ir substratinį lietuvių kalbos poveikį vokiečių asmenvardžiams. Asmenvardžių vokietinimo požymių buvo jau XVIII a., tačiau akivaizdžios šio proceso pasekmės išryškėjo tik XIX a. pabaigoje. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to evaluate the influence of the 18th century great German colonisation, Germanisation and the related bilingualism (Lithuanian and German) on the Lithuania Minor anthroponyms that functioned in the 18th-19th centuries. The object of the study is anthroponyms of the most intensely colonised counties (Įsrutis and Ragainė) of Lithuania Minor, inscribed in manuscript church books of christening, marriages, confirmation and death registration in the 18th-19th centuries, which are currently stored at the central archive of evangelicals (Berlin, Germany) and the funds of Lithuanian National Martynas Mažvydas Library. The study has justified that the situation of bilingualism played a crucial role in the assimilation of Lithuania Minor residents (Įsrutis and Ragainė counties). It has been found that such a situation prevailed until late 19th century in the region (Įsrutis and Ragainė counties). The analysis of anthroponym versions evidences superstratic impact of the German language dialects on the anthroponyms of local people and substratic impact of the Lithuanian language on the German anthroponyms.There were features of the Germanisation (orthographic and phonetic Germanisation methods) of local people’s anthroponyms in the 18th century, though these Germanisation cases were not regular: only a few surnames Germanised in the aforementioned methods were found. Thus, rare cases of orthographic and phonetic Germanisation should be evaluated in the extralinguistic context – different genders of the same surname could be written in the documents due to insufficient Lithuanian language knowledge of priests. Obvious consequences of Germanisation process of local people’s anthroponyms was manifested in late 19th century, when the structure and formation of surnames were strongly affected. Various structures of surname genders without endings were established, e.g., Markß, Maʒeik, Skalik, Woicʒul, female surnames also lost their typical methods of formation and became the same as male surnames, i.e. surnames with the Germanised suffix -eit (Lith. -aitis) were established, e.g., Abromeit, Joneleit. On the other hand, in the early 18th century names and surnames of German newcomers sometimes took Lithuanian elements. However, German acronyms in general were not Lithuanianised. Sporadic cases of sound substitution (German. f – Lith. p, Ger. ch– Lith. k), as well as addition of Lithuanian endings, illustrating the influence of the Lithuanian language, are assessed as a result of foreign lexeme adaptation in the Lithuanian linguistic area. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/62520
Updated:
2018-12-17 14:07:41
Metrics:
Views: 31    Downloads: 2
Export: