Antroponimija kaip arealinio tyrimo objektas

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAntroponimija kaip arealinio tyrimo objektas
Kita antraštė
  • Anthroponymy as an Areal Subject of the Analysis
  • Anthroponymie als gegenstand der Sprachgeographischen Erforschung
AutoriaiJurkėnas, Juozas
ŠaltinisBaltų onomastikos tyrimai : Aleksandrui Vanagui atminti / sudarė Laimutis Bilkis, Alma Ragauskaitė, Daiva Sinkevičiūtė Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. P. 150-157.
Reikšminiai žodžiai
LTAntropoleksema
ENAnthropolexeme
Santrauka / Anotacija

LTTikrinių vardų etimologija gana dažnai būna silpniau argumentuota negu bendrinių žodžių. Priežastis viena – tikrinio vardo lyginimas su apeliatyvu arba su kitu tikriniu vardu grindžiamas tik jų formų panašumu. Tai verčia pagalvoti apie papildomų informacijos šaltinių paieškas. Manome, kad onomastikos tyrimo pagrindą turėtų sudaryti geografinė, lingvistinė, chronologinė bei kultūrinė istorinė tikrinio vardo charakteristika. Pakankamai plačiai žinomi H. Krahe, W. P. Schmido ir kai kurių kitų kalbininkų „senosios Europos“ hidronimijos tyrimai – tai darbai, atlikti pagal panašią schemą. Kalbininkai ir istorikai gana palankiai vertina šiuos darbus. Lieka tik vienas klausimas, ar šis tyrimo modelis gali būti sėkmingai taikomas antroponimikoje. Šioje tikrinių vardų grupėje susipina, o kartais ir susilieja įvairių epochų ir įvairių kultūrinių sluoksnių dariniai. Bet koks tyrimas yra racionaliausio atsakymo į tą arba kitą klausimą ieškojimas. Norint surasti tokį atsakymą, turi būti įvertinta visa faktinė medžiaga. Faktai negali būti ignoruojami, gali būti tik nevienodai interpretuojami. Lyginant vienodus arba panašius įvairių kalbų antroponimijos elementus taip pat galima galvoti apie įvairias šio reiškinio priežastis: a) atitiktinį panašumą, b) bendrą kilmę, c) bendrus asmenvardžių darybos tipologijos faktorius, d) bendrus substrato ar superstrato elementus ir kt. Manome, kad tokiais atvejais svarbu turėti galvoje statistinį tikimybės laipsnį: didelis panašių elementų skaičius įvairių kalbų antroponimijoje leidžia daryti išvadą, kad šis reiškinys nėra atsitiktinis. [Iš leidinio]

ENQuite frequently the etymology of proper names is grounded [24]more weakly than that of common words. There is only one reason for that: the comparison of a proper name with the appellative or with another proper name is based on the similarity of their forms. It prompts the search for additional sources of information. According to the author, the basis of the analysis of onomastics should be composed of geographical, linguistic, chronological and cultural historical characteristics of the proper name. H. Krahe’s, W. P. Schmid’s hydronym-related analyses as well as those of other linguists of the “old Europe” are quite widely known. These are the works performed according to a similar scheme. Linguists and historians assess those works quite positively. There is only one question left: whether this model of analysis may be successfully applied in anthroponymics. Any analysis is the search for the most rational answer to one or another question. To find the answer, all of the factual material has to be evaluated. Facts may not be ignored; they may only be interpreted differently. Comparing identical or similar anthroponymy elements of various languages, one may also think of various reasons for such a phenomenon: a) a corresponding similarity, b) a common origin, c) common factors of formation typology of personal names, d) common elements of sub-stratum or super-stratum, etc. I believe that in such cases it is important to consider the statistical degree of probability: a large number of similar elements in anthroponymy of various languages allow for the making of a conclusion that this phenomenon is not accidental.

Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3276
Atnaujinta2013-04-28 15:48:41
Metrika Peržiūros: 5